Lietuviai į kaukių dėvėjimą vis dar žiūri neigiamai: keičia kas kelias dienas, nešioja netaisyklingai

Vilnius

Asociatyvi ELTOS nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

154359

Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus „Eurovaistinės" užsakymu atliktas tyrimas. Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų, tačiau jos vis dar dėvimos netaisyklingai.

Be to, „Spinter Tyrimai" atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad beveik pusė respondentų mano, kad rūpintis COVID-19 prevencija galėtų pasistengti labiau. Specialistai sako pastebintys visuomenės nuovargį ir abejingumą.

„Eurovaistinės" vaistininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad tokie rezultatai vaistininkų, deja, bet nestebina. „Vaistinėje matome, kad ateina klientų dėvinčių purvinas, nunešiotas kaukes ir respiratorius. Vis dar daug žmonių netaisyklingai dėvi kaukes", – pastebėjimais dalinasi ji ir primena, kad medicininės kaukės yra vienkartinės ir kiekvieną kartą nusiėmus turėtų būti išmetamos ir dėvimos ne ilgiau nei 3–4 valandas arba iki tol, kol sudrėksta. Dėvint ilgiau, kaukių efektyvumas mažėja.

Vaistininkė pastebi, kad informacijos apie tinkamą kaukių dėvėjimą tikrai netrūksta, tačiau dalis žmonių vis dar neatsakingai vertina susirgimo riziką ar taupo kaukes.

Purvina kaukė – įspėjimas saugotis papildomai

Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad rekomendacijų neigimas kyla ir dėl paprasčiausio nuovargio. Ji pastebi, kad pavasarį daugiau žmonių atsakingai laikėsi rankų higienos, vengė viešų vietų, daugiau laiko leido namuose, o dabar jaučiamas visuomenės atsipalaidavimas. „Apie tai daug kalbėjome ir vasarą – kadangi negalėjome tinkamai atostogauti, matėme, kad rudenį daugės ir depresija sergančių, ir nusivylusių, ir pasitikėjimo mažės. Tai, kas veikė kovą neveiks dabar", – sako ji.

Visuomenėje ryškėjantis beviltiškumo jausmas ir augantis pyktis, priešinimasis rekomendacijoms, pasak gydytojos, atsispindi tyrimo rezultatuose. Gydytoja sako, kad dalis žmonių prisidengia nepatogumu, tačiau tai iškelti virš saugumo ir atsakingumo – itin neteisingas žingsnis. „Mokslininkai sako, kad geriau bet kokia kaukė nei jokios, tačiau jeigu pamatome žmogų su purvina, nudėvėta kauke, tai turėtų būti papildomas signalas mums – laikytis nuo jo atokiau, aktyviau dezinfekuoti rankas, o jeigu turime galimybę ir paprašyti pasikeisti kaukę, galbūt patys galime duoti jam naują", – patarimais dalinasi vaikų gydytoja.

Nors daug žmonių pavargo nuo besitęsiančios situacijos, vis dėlto specialistai ragina ieškoti kūrybiškų būdų, kaip nepamiršti laikytis tinkamos rankų higienos, kaukių dėvėjimo rekomendacijų. Gydytoja pataria pagalvoti apie kūrybiškus sprendimus – nusistatyti telefone priminimą įspėjantį pasikeisti kaukę, prie durų pasikabinti lapelį, kuris primintų išeinant iš namų turėti naują kaukę.

„Žmonės jau įprato prie statistikos, tačiau norėtųsi, kad atkreiptume dėmesį, jog tarp tos statistikos yra kitų artimieji, tėvai, giminaičiai. Žiūrėdami į statistiką, žmonės turėtų matyti ne skaičius, o žmonių istorijas, nes jeigu mes nesusiimsime, sprendimai, kaip kovoti su pandemija turės tik griežtėti. Pagalvokite, kas būtų, o jeigu tarp tų skaičių būčiau aš arba mano artimieji? Ir neužsidėta kaukė tik didina šią riziką", – sako vaikų gydytoja.

Sutinka, kad reikėtų stengtis labiau

Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad patys žmonės mano, jog deda nepakankamai pastangų imdamiesi prevencinių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Beveik pusė respondentų, 43 proc., teigė galvojantys, kad galėtų pasistengti labiau, o darantys viską, kad nesusirgtų, teigė 37 proc. respondentų.

Nuomonės, kad galėtų pasistengti labiau dažniau laikosi vyrai, 18–35 m. respondentai ir miestų gyventojai, o darančios viską, kad nesusirgtų  dažniau įvardijo moterys, aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai ir miestų gyventojai.

Vaistininkė M. Kazakevičienė sako, kad klientams nuolat primena apie visas apsaugos nuo koronaviruso priemones – tinkama rankų higieną, atstumo laikymąsi, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketą, patalpų vėdinimo svarbą. Tačiau, anot jos, sąmoningumo ugdymas yra ilgalaikis procesas ir rezultatams pasiekti reikalingas nuoseklus švietimas.

Daug diskusijų kyla dėl vaikų apsaugos, vaikų gydytoja I. Plėšytė-Būtienė sako, kad vaikai taip pat, kaip ir suaugę, gali užsikrėsti koronavirusu, gali tapti šio viruso nešiotojais ir platinti sukėlėją aplinkiniams, todėl apsaugos priemonių jiems reikėtų imtis. Tačiau sprendimą ar reikia būtinai vaikams nešioti kaukes reikėtų priimti įvertinus jų amžių ir sveikatos būklę. „Mažiukai daug laksto, jiems kaukės krenta, todėl juos tik apsunkintų jų dėvėjimas. Be to maži vaikai tiek nebendrauja su kitais žmonėmis – tik tėvai ir darželis. Tačiau aš už tai, kad mokyklinukai jau nešiotų kaukes, nes jie ir patys nuvyksta dažnai į mokyklą, ir užsuka į parduotuvę", – sako ji ir primena, kad kaukės užsidėjimas ne tik apsauga sau, bet ir visuomenei. Gydytoja pataria įvertinti, koks vaiko imunitetas, jeigu vaikas dažnai serga, galbūt ir jaunesniam reikėtų pridengti veidą kaukę.

„Eurovaistinės" užsakymu spalio 19–29 dienomis tyrimą atliko „Spinter Research", tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt