Lietuvai teks susimokėti: apsaugos nuo smurto šeimoje orderį mamai išdavė, kai ši teisėtai norėjo pasiimti sūnų

Vilnius

Su sutuoktiniu į kovą dėl vaiko įsivėlusi motina įrodė, kad policija apsaugos nuo smurto orderį jos atžvilgiu taikė be reikalo. / Freepik

Dominykas GriežėŠaltinis: ALFA

340540

Prieš kelerius metus pradėtas taikyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis iki šiol vertinamas prieštaringai. Tokio orderio iš policijos sulaukusi vilnietė teisme sugebėjo įrodyti, kad pareigūnai peržengė savo ribas ir šį orderį jai skyrė neteisėtai, todėl turėtų atlyginti padarytą žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino vilnietės pateiktą civilinį ieškinį Lietuvai, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato. Teisėja Vilija Ranceva konstatavo, kad moters teisės buvo pažeistos, todėl valstybė turi atlyginti jai padarytą žalą.

Pareiškėjos vardas ir pavardė portalui žinomi, tačiau, subjektyviu vertinimu, vilnietė greičiausiai nenorėtų, kad būtų viešai žinoma apie jos asmenines problemas, o ir viešąjį interesą viešinti šiuos duomenis sunku įžvelgti, todėl pastarieji duomenys nebus atskleisti.

Į teismą besikreipusi moteris nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialistė paskyrė jai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, tačiau vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino jos skundą ir orderis buvo panaikintas.

O vėliau jau Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad orderis buvo skirtas be pagrindo, netikslingai bei nepasiekiant šios priemonės tikslų, taip pat akcentavo, kad policijos pareigūnai orderį paskyrė formaliai.

„Tokios Vilniaus apygardos teismo išvados leidžia pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnės veiksmai skiriant ieškovei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį buvo neteisėti“, – rašoma teismo sprendime.

Nesutarimai su vyru

Portalo duomenimis, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis vilnietės atžvilgiu buvo priimtas 2023 m. vasarą. Pagal šį orderį moteris negalėjo artintis prie buvusio vyro arčiau nei 100 metrų, turėjo nesilankyti jo namuose, nebendrauti ir neieškoti kitokių ryšių.

Pati pareiškėja teisme nurodė, jog ši istorija prasidėjo tuomet, kai jos buvęs vyras pagrobė vaiką, o jai teko vykti į vyro namus pasiimti vaiko.

Pasigilinus į anksčiau teismų priimtus sprendimus, aiškėja ir vyro pozicija. Pastarasis teismui buvo nurodęs, kad 2023 m. liepos pabaigoje vaiko motina buvo informuota dėl vaiko poilsio režimo, tačiau ji atvyko prie jo buto durų, trankė į jas ir triukšmavo.

Vyras teigė, kad, kadangi kartu su vaiku buvo pavargę po ilgų dienų, „nelabai gerus potyrius patyrė“, vengė bet kokio konflikto su motina, kad vaikas negirdėtų jos šaukiančios ir nematytų jos veiksmų, kuriuose ji „geba vaizduoti, kad jai kažkas vyksta, kad ji ginasi pati besistumdydama ir besibraudama“. Vyras teisėsaugai taip pat teigė, kad motina netgi bandė pasiimti vaiką pas išgalvotą psichologą netikromis priežastimis.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas tokius vyro teiginius atmetė, nustatęs, kad motina atvyko pasiimti sūnaus, kadangi pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo jį pasiimti, vaikui joks smurto pavojus nebuvo kilęs.

Ieškinį tenkino visiškai

Vilnietė ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų ir neproporcingų policijos pareigūnės veiksmų teko ieškotis teisinės pagalbos, tai jai kainavo 400 eurų. Be to, kadangi ši situacija ją itin sukrėtė, teko lankytis pas psichologę, ilgą laiką lydėjo neigiami išgyvenimai ir nerimas, moteris jautėsi pažeminta. Dėl pastarųjų priežasčių patirtą moralinę žalą pareiškėja įvertino 1 tūkst. eurų.

Lietuvos valstybei teisme atstovavęs Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašė šį ieškinį atmesti ir teigė, kad pastarasis yra nepagrįstas.

Tačiau teismas moters ieškinį tenkino visiškai – teisėjos V. Rancevos sprendimu, pareiškėjai priteisti 1,4 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos, kurios ji prašė, dar valstybė turės padengti 847 eurus siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Tiesa, pastarasis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – per 30 dienų jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjos vertinimu, tai, kad motina atvyko pasiimti savo sūnaus pagal nustatytą bendravimo tvarką, nėra smurtas ar grėsmė vaiko tėvui ar pačiam vaikui.

„Nors pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo atiduoti vaiką motinai, jo neatidavė, todėl ji atvažiavo vaiko pasiimti ir reikalavo atidaryti buto duris. Jokių duomenų apie panaudotą smurtą <...> policijos pareigūnų iškvietimo metu surinktoje medžiagoje nėra, o teisėtas reikalavimas laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos negali būti laikomas smurtu“, – konstatuojama teismo sprendime.

Anot teismo, nors moteris pati iškvietė policiją, kad galėtų pasiimti sūnų, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį išdavusi pareigūnė dirbo atlaidžiai ir neįsigilino į visas aplinkybes, todėl pastarąjį orderį išdavė be jokio pagrindo. „Šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta situacija, nevertinti orderio skyrimo dieną objektyviai egzistuojantys ir pareigūnei žinomi faktai. Policijos veiksmų neteisėtumą konstatavo teismai, panaikindami ieškovei skirtą prevencinę apsaugos priemonę“, – teigiama sprendime.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt