Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Ekonomika (asociatyvi nuotr.) / Unsplash
EtapliusŠaltinis: ELTA
„Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais parodė netikėtą atsparumą. Nors augimas buvo sulėtėjęs 2023 m., 2024 m. jis įgavo pagreiti ir turėtų tęstis ir 2025 m. Ekonomikos augimas šiuo metu daugiausiai veikiamas vartojimo prie kurio prisideda realiųjų pajamų augimas ir žema infliacija – tai kompensuoja silpnesnes privačiojo sektoriaus investicijas“, – rašoma TVF pranešime.
TVF ekspertai pastebi, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimą iki šiol daugiausia skatino privatusis vartojimas, prie augimo prisidėjo ir išorės sektorius, ypač dėl didelio paslaugų eksporto. Pabrėžiama, kad švelnėjanti pinigų politika, atsigaunantis įmonių pelningumas bei gera namų ūkių finansinė padėtis turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui ateityje, tačiau rizikų kyla dėl išorės aplinkos.
Mažesnė, negu tikėtasi, paklausa pagrindinėse Lietuvos euro zonos prekybos partnerėse ir politinis neapibrėžtumas pagrindinėse pasaulio ekonomikose gali turėti įtakos vidaus nuotaikoms ir eksporto rezultatams.
Anot TVF ekspertų, šiemet infliacija paspartės, iš dalies dėl didesnių netiesioginių mokesčių, o vidutiniu laikotarpiu ji stabilizuosis virš 2 proc. lygio. Dėl praėjusio infliacijos šoko ir spartaus atlyginimų augimo kainų ir darbo užmokesčio lygis yra padidėjęs, todėl būtina daugiau dėmesio skirti produktyvumo stiprinimui siekiant išsaugoti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.
Prognozuojama, kad dėl planuojamo reikšmingo gynybos išlaidų didinimo bei spaudimo didinti socialines išmokas šiemet didės Lietuvos biudžeto deficitas ir valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis. Pabrėžiama, kad dėl socialinės apsaugos sistemos iššūkių visuomenę reikia toliau skatinti daugiau taupyti pensijai, papildomų išlaidų reikalaus ir žaliojo kurso įgyvendinimas.
TVF ekspertai pabrėžia, kad bet koks viešųjų išlaidų perskirstymas, įskaitant švietimo, sveikatos priežiūros ir pensijų sritis, reikalaus esminių politinių kompromisų, todėl papildomas pajamas generuojantys mokestiniai sprendimai bus labai svarbūs siekiant išsaugoti politikos patikimumą ir fiskalinį tvarumą.
TVF pažymi, kad Lietuvos bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas, jo likvidumo atsargos – pakankamos, o neveiksnių paskolų lygis – nedidelis. Bankų veiklos pelningumas tebėra istoriškai aukštas, nepaisant mažėjančių palūkanų normų ir iki 2025 m. pabaigos pratęsto laikinojo solidarumo įnašo.