Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
flickr.com nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Prigimtinis nepasitikėjimas sveikatos apsauga ir dabartinė vaistų įsigijimo tvarka augina „daktaro Googlo“ populiarumą. Taip, įspėdamas apie Lietuvai gresiančią opioidinę epidemiją, Eltai teigė Vilniaus universiteto respublikinės ligoninės (VURL) klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras.
„Tam tikram populiacijos segmentui paskyrus stiprius skausmą malšinančius vaistus, nutraukti jų vartojimą yra daug sunkiau, nei kitiems“, - atkreipė dėmesį R. Badaras. Pasak daktaro, tai lemia genetika.
„Gali žmogus visą gyvenimą nevartoti stiprių skausmą malšinančių vaistų ir net nežinoti, kad būtų sunku juos nutraukti vartoti. Kaip gimstame nevienodos akių spalvos, taip pasižymime skirtingais medžiagų apykaitos mechanizmais“, - pridūrė klinikinis toksikologas.
Pacientų, kuriems sunku nutraukti vaistų vartojimą dėl susiformavusios priklausomybės jiems, Vilniaus universiteto respublikinės ligoninės toksikologams atsiunčia onkologai, traumatologai, kitų sričių specialistai.
„Tai tikrai nėra masinė problema, bet jeigu gydantis daktaras mato, kad skausmą malšinantys preparatai sunkiai pasiekia norimą efektą, o pašalinis jų veikimas - stiprus, atsiunčia pasikonsultuoti, ar nereikia detoksikacijos“, - sakė R. Badaras.
Detoksikacijos dažniausiai atliekamos sirgusiems vėžiu, patyrusiems traumas, kenčiantiems ortopedinius skausmus, kitiems pacientams, kurie vartoja jiems paskirtus stiprius receptinius opioidus.
RUVL Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Gabijos Laubner duomenimis, daugėja ir skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų, kurie ilgą laiką vartoja receptinius opioidus - stiprius vaistus nuo skausmo (morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) - ir tampa nuo jų priklausomi.
Ši grupė žmonių dažnai kenčia nuo itin sunkios abstinencijos - vaistų nutraukimo - būklės, kuri pasireiškia nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt.
Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės. Dėl lėtinio skausmo pradėjusieji vartoti receptinius opioidus, net ir pašalinus skausmo priežastį, patys nebegali nustoti vartoti vaistų.
RVUL gydytojai toksikologai kamuojamus priklausomybių drąsino ieškoti pagalbos, pabrėždami, kad jei žmogus motyvuotas, nori pasveikti, nepaisant statuso ar kitų aplinkybių, gali gauti pagalbą. Reikalingas tik šeimos gydytojo, skausmo klinikos specialisto ar poliklinikos psichiatro siuntimas. Su juo galima registruotis RVUL Konsultacijų centre nemokamai toksikologo konsultacijai.
„Tiesą sakant, mes tokių konsultacijų esame suteikę ir detoksikacijų atlikę nemažai. Palyginti su kitais Europos centrais - gana daug“, - sakė klinikinis toksikologas.
Kalbėdamas apie opioidinę krizę, kuri pirmiausia išryškėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, R. Badaras ją vadino didžiausia sveikatos krize per pastaruosius 40 metų.
„Šiuo laikotarpiu buvo ŽIV epidemija, cholesterolio epidemija, daugėjo hipertonijos, viršsvorio, bet visos šios problemos nublanksta prieš opioidų vartojimo krizę JAV“, - pabrėžė daktaras.
Pasak R. Badaro, toksikologijos mokslas problemas įžvelgia anksčiau, nei jos kyla. „Kita vertus, tai, kas vyksta pasaulyje, pas mus irgi ateina, tik su išlaikymu. Jei seki mokslinę literatūrą, galima nesunkiai prognozuoti, su kokiais iššūkiais bus susiduriama netolimoje ateityje Lietuvoje“, - sakė Eltos pašnekovas.
JAV stipriai sugriežtinto opioidinių vaistų išrašymo kontrolę. „Alabamos valstija netgi padavė opioidų gamintojus į teismą dėl per didelio produkcijos stūmimo į rinką“, - pateikė pavyzdį R. Badaras.
Tačiau lietuviai, jo žodžiais, tebeserga vaikiškos demokratijos liga - nori viską išbandyti patys.
Skirtingose šalyse galioja skirtingos vaistų skyrimo taisyklės. Lietuviškąsias toksikologas R. Badaras vadintų neatsakingomis.
„Visi vaistai turi šalutinio poveikio. Informacijos lapeliuose ne veltui rašoma, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Bet kadangi gyvename „daktaro Interneto Googlo“ laikais, o vaistų, ypač Lietuvoje, gauti ne problema, kas negauna - siunčiasi internetu ir vargo nemato, tai matant kyla pagunda taip elgtis ir pačiam“, - sakė daktaras, pridurdamas, kad prigimtinis mūsų nepasitikėjimas sveikatos apsauga - palanki terpė savigydai.
ELTA