Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ingrida Šimonytė / Dainius Labutis/ELTA
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Susitikime diskutuota ir bendrų regiono kritinės infrastruktūros projektų, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, aktualiausių NATO ir ES darbotvarkių klausimų temomis.
Siekdami stiprinti sankcijų įgyvendinimą, premjerai šiandien sutarė sudaryti bendrą regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių, kurioms taikomi eksporto į Rusiją ir Baltarusiją apribojimai, sąrašą. Šiuo klausimu priimtoje bendroje premjerų deklaracijoje numatoma, kad procesą koordinuos šalių Užsienio reikalų ministerijos kartu su susijusiomis institucijomis.
„Šiuo susitikimu Lietuva baigia pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai, perleisdama šį vaidmenį Latvijai. Formatui jau 30 metų, bet viena nesikeičia – mūsų labai artimas bendradarbiavimas ir sutarimas visais svarbiausiais klausimais. Esame bendraminčiai požiūriu į saugumą ir gynybą, kuriuos privalome toliau stiprinti, kaip ir būtinybe didinti visapusišką paramą Ukrainai, kad kuo greičiau galėtume pradėti skaičiuoti jos pergalės metines, o ne vis naują brutalaus, beatodairiško Rusijos karo sukaktį“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Susitikime pažymėtas bendras trijų šalių matymas, jog Ukrainos, NATO Rytų flango bei Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos pergalės ir euroatlantinės integracijos, todėl svarbu stiprinti paramą Ukrainai ir raginti tai daryti sąjungininkus.
Akcentuodamos akivaizdžią Rusijos grėsmę NATO aljansui, Baltijos šalys rodo pavyzdį 3 proc. BVP viršijančiu krašto apsaugos finansavimu, kuris, matant Rusijos pasirengimą ilgalaikei konfrontacijai, privalo būti didinamas, pabrėžė premjerė I. Šimonytė.
Ne mažiau svarbus nei grėsmes atitinkantis gynybos finansavimas yra ir gynybos pramonės vystymas ES lygiu, sakė Lietuvos premjerė. Todėl pozityviai nuteikia tai, kad prie ilgamečio Latvijos komisaro Valdžio Dombrovskio Europos Komisijoje, užbaigus paskutiniąsias formalias procedūras, prisijungs būtent už užsienio ir gynybos politikas atsakingi Baltijos šalių atstovai – Kaja Kallas ir Andrius Kubilius, pridūrė I. Šimonytė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai susitikime akcentavo ir dėmesio kritinės infrastruktūros apsaugai svarbą. Kaip teigė I. Šimonytė, turime išlaikyti ramybę, bet taip pat ir budrumą, būti pasirengę ryžtingam bendram atsakui, o praėjusią savaitę fiksuoti kabelių pažeidimai Baltijos jūroje tik patvirtina koordinavimosi tarp Baltijos jūros šalių svarbą.
Diskusijoje taip pat paliestos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei agresijoje prieš Ukrainą bendradarbiaujantiems režimams, pažymėta, jog Baltijos šalys turi išlikti ambicingų sankcijų politikos siūlymų ir griežto sankcijų įgyvendinimo pavyzdžiu visai ES.
Susitikime aptarta ir šalims bendrų infrastruktūros projektų pažanga, vienas kurių – sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – skaičiuoja paskutiniąsias dienas iki galutinio užbaigimo.
„Jau kitąmet vasarį įvyksiantis atsijungimas nuo rusiškojo pasaulio energetikoje, BRELL tinklo, ir prisijungimas prie europinio tinklo, apie kurio įgyvendinimą daug ir konstruktyviai diskutuodavome ir šiame, ir kituose formatuose, yra didžiausias mūsų bendro darbo pasiekimas. Esu labai dėkinga visiems Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, prisidėjusiems prie šio rezultato. Neabejoju, kad tą patį ateityje bus galima pasakyti ir apie „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus, be galo svarbius ir karinio mobilumo atžvilgiu“, – sakė premjerė.
Atsižvelgiant į didelius finansavimo poreikius, „Rail Baltica“ projekto užbaigimas turi būti vienas mūsų prioritetų derybose dėl kitos ES daugiametės finansinės programos, pridūrė I. Šimonytė.
Susitikime apibendrinus Lietuvos pirmininkavimo BMT rezultatus ir Latvijos premjerei E. Silinai pristačius kitų metų pirmininkavimo prioritetus, I. Šimonytė palinkėjo pirmininkavimą perimančiai Latvijai sėkmės.