Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pinigai / Pixabay
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Šiuo atveju nesame vieniši. Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis, kurios sudaro vadinamąjį Rytinį NATO flangą – daugeliu požiūrių esame tame pačiame puslapyje“, – pirmadienį LRT žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
„Stengsimės įtikinti kolegas, kad šį kartą grėsmės kaupiasi ne tik Rytinio NATO flango atžvilgiu, grėsmės kaupiasi visoje ES. Labai teisingai pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kad mes privalome ruoštis karui, nes toks kelias yra geriausias būdas išvengti karo“, – akcentavo šalies vadovas.
Pasak jo, gynybos finansavimo atžvilgiu Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu NATO.
„NATO atžvilgiu Lietuva turi ką pasiūlyti. Ji, pirmiausia, gali pasiūlyti savo pavyzdį, jau dabar gynybai išleisdama 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – dėstė G. Nausėda.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu Lietuvos gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino europiečiams nutraukti NATO kolektyvinės gynybos paktą, jei jie nepakankamai investuos į savo gynybą. Jis ragina sąjungininkes skirti daugiau lėšų gynybai ir reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė sekmadienį paragino Vokietiją smarkiai padidinti savo gynybos išlaidas, taip pat didinti savo ginklų gamybą. Pasak jo, Aljansas turi ruoštis karui.
Praėjusių metų pabaigoje pristatyti Vokietijos žvalgybos duomenys rodė, jog Rusijos kariuomenė į NATO šalis gali pasikėsinti iki 2030 metų.