Lietuva sankcionavo Bosnijos serbų lyderį ir du jo bendražygius

Pasaulis

Miloradas Dodikas / Scanpix

Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS.LT

Lietuva sankcionavo Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką ir du jo bendražygius – Serbų Respublikos ministrą pirmininką Radovaną Viskovičių ir parlamento pirmininką Nenadą Stevandičių.

Šie politikai balandžio pabaigoje įtraukti į Nepageidaujamų asmenų sąrašą. Tai reiškia, kad jiems draudžiama atvykti į Lietuvą. Šis ribojimas galioja iki iki 2030-ųjų balandžio vidurio.

„Sankcijos įvestos už veiksmus, keliančius grėsmę Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taikai bei Deitono taikos susitarimui. Tai gali destabilizuoti regioną ir kelti papildomas grėsmes Europos saugumui“, – trečiadienį BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Anot jos, sankcijos įvestos po konsultacijų su sąjungininkais.

Dalis kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių partnerių taip pat jau yra įvedę sankcijas šiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams.

Kaip skelbė BNS, Bosnijoje ir Hercegovinoje politinė įtampa tęsiasi jau ne vienus metus.

Situacija dar labiau paaštrėjo 2023-iųjų liepą, kai M. Dodikas pasirašė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų, įskaitant įstatymų projektus, kuriais atsisakoma pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos tarptautinio vyriausiojo įgaliotinio ir konstitucinio teismo priimtus sprendimus.

Neilgai trukus abu M. Dodiko pasirašytus įstatymus panaikino Bosnijos taikos susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis tarptautinis pasiuntinys Christianas Schmidtas (Kristianas Šmitas).

Jis turi didžiulius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir įvesti įstatymus Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Ch. Schmidtui pavesta prižiūrėti, kaip vykdomas Deitono susitarimas, kuriuo 1995 metais pavyko užbaigti kruviną pilietinį karą šalyje, tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

Sistema buvo padalinta į dvi dalis: musulmonų ir kroatų Federaciją ir Serbų Respubliką, kurias jungia silpna centrinė vyriausybė.

Savo ruožtu M. Dodikas atsisakė pripažinti Ch. Schmidto sprendimus.

Už pasipriešinimą tarptautiniam pasiuntiniui Bosnijos serbų lyderis buvo nuteistas vienų metų kalėjimo bausme ir šešerių metų draudimu eiti pareigas.

Po nuosprendžio M. Dodikas neatgailavo ir prastūmė įstatymus, draudžiančius federalinei policijai bei teismams veikti jo vadovaujamoje teritorijoje.

Vėliau Konstitucinis Teismas šiuos įstatymus pripažino negaliojančiais.

Dėl šių veiksmų prokurorai kovo viduryje išdavė M. Dodiko tarptautinį arešto orderį dėl kaltinimų siekiu atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos, ir konstitucijos nepaisymu.

Prorusiškas M. Dodikas ne kartą grasino atskirti serbų administracinį vienetą nuo pagrindinių Bosnijos institucijų, įskaitant kariuomenę, teismus ir mokesčių sistemą, dėl ko Jungtinės Valstijos ėmė taikyti sankcijas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt