Lietuva renkama svetur – po gabalėlį

Šiauliai

Ame­ri­ko­je už­fik­suo­ta virš 50 lie­tu­vių ka­pi­nių. Ais­tė ir Au­gus­ti­nas Že­mai­čiai – prie vie­nų iš še­šių Še­nan­do­riaus lie­tu­vių ka­pi­nių. (Ais­tės ir Au­gus­ti­no Že­mai­čių nuo­tr.)

Asta ŠukienėŠaltinis: Etaplius.LT

345693

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje viešėjo Lietuvos patriotai Aistė ir Augustinas Žemaičiai – aistringi keliautojai, ekspedicijų rengėjai. Įveikę tūkstančius kilometrų, ieškodami mūsų tautos paveldo, Šiauliuose jie pristatė naują knygą-vadovą po lietuviškąją Ameriką „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“. Aistė ir Augustinas yra sukūrę internetinį lietuviškų vietų JAV ir Kanadoje žemėlapį „Tikslas – Amerika“ bei internetinę lietuviško paveldo už Lietuvos ribų enciklopediją „Gabalėliai Lietuvos“.

Projektas „užsitęsė“ septynerius metus

Augustinas Žemaitis yra patyręs keliautojas, aplankęs 133 šalis, besidomintis kultūromis. Jis yra projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas, savanoriškai ir be atlygio atlikęs šį darbą. Vyras palaikė kontaktus su vietos lietuviais, fotografavo, filmavo, rašė vietų aprašymus, ėmėsi socialinės žiniasklaidos valdymo ir interaktyvaus žemėlapio kūrimo projekto.

Aistė Žemaitienė yra advokatė, besispecializuojanti Lietuvos pilietybės atkūrimo srityje. Ji projekto „Tikslas – Amerika“ savanorė. Aistė paprastai vairuodavo automobilį, palaikydavo kontaktus su lietuviais bei žiniasklaida ir nuolat rūpinosi, kad projektas būtų vykdomas teisiškai teisingai.

Taip jau nutiko, kad nuo 2017 m., kai buvo vykdomas projektas „Tikslas – Amerika“, Aistė ir Augustinas kasmet kelioms savaitėms ar mėnesiui išvykdavo į Ameriką ar kurią kitą pasaulio vietą „po gabalėlį rinkti Lietuvos“.

Kuk­lūs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos ir jo žmo­nos So­fi­jos ka­pai Kliv­lan­de. (Ais­tės ir Au­gus­ti­no Že­mai­čių nuo­tr.)

Lietuviški pėdsakai siekia XIX a. antrąją pusę

Kaip keliautojai atsirenka lankomus objektus ir vietas? Aistė ir Augustinas pasakojo, kad daug lietuviškų vietų JAV – itin senos ir didingos. Keliautojų užfiksuoti pėdsakai siekia XIX a. antrąją pusę, apie 1869 m., kada po baudžiavos panaikinimo prasidėjo pirmoji masinė lietuvių emigracija.

Ypač reikšmingi didieji lietuviškumo ženklai, pavyzdžiui, bažnyčios. Keliautojai užfiksavo virš 100 lietuviškų bažnyčių, įkurtų Amerikoje, kelios iš jų didesnės ir už Lietuvos katedras.

Pasak sutuoktinių, tautiečių bažnyčios ten nebuvo vien bažnyčios – tai lietuvių centrai, susibūrimo vietos, kai kurie jų veikia ir iki šiol. Paprastai viena salė buvo skirta apeigoms, kitose įsikurdavo lietuviška mokyklėlė, vykdavo tautinių šokių repeticijos.

Pora stebėjosi, kad štai vos 10 tūkst. gyventojų turinčiame Amerikos miestelyje puikuojasi lietuvių bažnyčia su įstabiu menininko sukurtu kryžiumi. Įspūdį jiems paliko aplankyta bažnytėlė, kurios vitražuose įamžinti lietuviški koplytstulpiai.

Di­džiu­lė Ry­tų Sent Lui­so lie­tu­vių baž­ny­čia, pa­sta­ty­ta pa­gal JAV lie­tu­vių ar­chi­tek­tų su­kur­tą mo­der­nų lie­tu­viš­ką sti­lių. (Ais­tės ir Au­gus­ti­no Že­mai­čių nuo­tr.)

Amerikoje yra virš 50 lietuvių kapinių

Keliautojams norėjosi įamžinti Lietuvos istorijai svarbius objektus tokius, kaip lietuvių klubų rūmai. „Kai kurie iš jų yra senesni nei Lietuvos Respublika, pvz., įkurti 1908 ar 1910 me-
tais“, – pasidžiaugė A. Žemaitis. Tokiose vietose gausu puošybos detalių ir lietuvybės simbolių: Vyčio atvaizdo, kunigaikščių portretų, Maironio, M. K. Čiurlionio kūrybos atspindžių.

Žinoma, keliaudami Aistė ir Augustinas lankė lietuvių kapines, kurių užfiksavo virš 50. Jų žiniomis, JAV įsikūrę lietuviai įsigydavo nemažų žemės plotų, kad visi kartu vienoje vietoje būtų palaidoti, kad tai taptų vien lietuvių amžinojo poilsio vieta.

Žemaičiai užfiksavo virš 100 lietuvių paminklų Amerikoje. Pasak Augustino, paminklai labai įvairūs: kai kurie skirti konkretiems lietuviams, kiti – kovotojams už Lietuvos laisvę ar Lietuvos tremtiniams Sibire. „Juk tai, kas vyko čia, Lietuvoje, ten buvo sekama ir į tai būdavo reaguojama, nes atrodė svarbu. Įvairios akcijos bei kampanijos organizuotos JAV valdžiai, siekiant, kad ji remtų Lietuvos laisvės kovas“, – teigė sutuoktiniai.

Aistė su Augustinu atrado ne vieną ir ne du lietuvių muziejus Amerikoje. Juose Lietuvos istorija parodoma iš kitos pusės, „per jau amerikietišką prizmę“.

Užfiksuotos ir lietuvių vasaros stovyklų vietos, į kurias Amerikos lietuviai veždavo savo vaikus, kad šie susipažintų su mūsų tautos tradicijomis, papročiais ir kultūra bei istorija. Atrasti ir itin gražūs lietuviški vienuolynai, buvusios lietuviškos mokyklos.

Ke­liau­to­jai ra­do Ma­žą­ją Lie­tu­vą žy­min­čią len­te­lę Pen­sil­va­ni­jo­je, Še­nan­do­riu­je – mies­te­ly­je, ku­ria­me iš­leis­tas pir­mas pa­sau­ly­je lie­tu­viš­kas ro­ma­nas dar 1904 m. (Ais­tės ir Au­gus­ti­no Že­mai­čių nuo­tr.)

Interaktyvus žemėlapis skirtas ieškantiems lietuvybės šaknų Amerikoje

Kasmet keliautojai dažniausiai vyksta į skirtingas Amerikos valstijas, nors buvo atvejų, kad į kai kurias vietas sugrįždavo.

Lietuviški objektai yra ne tik fotografuojami ir filmuojami, bet jų koordinatės tiksliai įtraukiamos į interaktyvų žemėlapį: http://www.tikslasamerika.lt.

Pasak sutuoktinių, planuojantieji keliauti po Ameriką, gali laisvai naudotis žemėlapio nuorodomis. „Matome, kad susidomėjimas šiuo mūsų projektu pačioje Amerikoje yra labai didelis“, – neslėpė Aistė.

Amerikos lietuviams įdomu, kur tuokėsi jų seneliai, kur palaidoti jų proseneliai. Trečia ar ketvirta Amerikos lietuvių karta jau nebekalba lietuviškai, tik simboliškai palaiko lietuviškas tradicijas. Tad šiuo žemėlapiu ypač naudojasi tie pirmųjų į Ameriką emigravusių tautiečių vaikaičiai ir provaikaičiai, kurie keliauja po Ameriką, ieškodami savo tolimų giminaičių pėdsakų. Tokiu būdu jie daugiau sužino ir apie Lietuvos istoriją bei senąsias lietuvių tradicijas.

A. Žemaitienės teigimu, taip pat žemėlapiu naudojasi turistai iš Lietuvos, Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys Amerikos lietuvių meną, architektūrą bei bendruomenes, šiuolaikiniai emigrantai iš Lietuvos į JAV, norintys atrasti senąją lietuviškąją Ameriką.

Sukaupta medžiaga Aistė ir Augustinas mielai dalijasi internetinėje lietuviško paveldo už Lietuvos ribų enciklopedijoje: http://www.gabaleliailietuvos.lt. Fotonuotraukas bei filmuotą medžiagą galima rasti ir „Youtube“ kanale „Gabalėliai Lietuvos“, kuriame keliautojai patalpino virš 100 reportažų apie įvairias Amerikos vietas.

Knygos idėją padrąsino Amerikos lietuviai

Pora rengdavo paskaitas-pasakojimus ir Amerikoje, norėdami pristatyti lietuvių palikuonims savo veiklą bei atrastų lietuvybės ženklų. Būtent ten, anot Augustino, ir sulaukdavo klausimų, kada bus išleista knyga. Dėl to knyga parengta lietuvių ir anglų kalbomis, kad patenkintų visų besidomin-čiųjų poreikius.

Per septynerius metus vien JAV ir Kanadoje aplankyta bei nufotografuota daugiau nei 800 „lietuviškų taškų“. Įspūdingiausios JAV lietuviškos vietos bei pačių lietuvių „apipasakoti objektai“, po kruopelę surinktos jų istorijos „nugulė“ į knygą.

Anot Augustino, šioje knygoje galima rasti daugybę lietuviams reikšmingų objektų ir vietovių Amerikoje. Čia daugiau nei 900 fotonuotraukų, 14 žemėlapių, kad bet kuris keliautojas galėtų juos aplankyti.

Kny­gos at­si­ra­di­mą pa­ska­ti­no Ame­ri­kos lie­tu­viai, to­dėl kny­ga pa­reng­ta lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis. (Au­to­rės nuo­tr.)

Šeši Amerikos regionai ir trys emigracijos bangos

Knyga „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ apima šešis Amerikos regionus, kuriuose užfiksuota daugiausia lietuvybės ženklų. Keliautojai trumpai apžvelgia, kuo ypatingas konkretus regionas, kas jame gali būti įdomiausia lietuviui. Leidinyje nemažai įdomių Amerikos lietuvių pasakojimų, prisiminimų.

Rengiant leidinį, atsižvelgta ir į pagrindines lietuvių emigracijos „bangas“. Pirmoji emigracijos banga per Atlantą „pasileido“ nuo carinės Rusijos laikų, prieš I-ąjį pasaulinį karą. Antroji lietuvių emigracijos banga kilo po II-ojo pasaulinio karo. Na, o trečioji banga prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, nuo 1990 m.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt