Lietuva prašys EK pagalbos kovojant su sukčiais ir klonais feisbuke, instagrame

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS

285644

Lietuvos institucijos, pasigendančios socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą ir netikrų paskyrų kūrimą, prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos kovoti su tuo.

Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas. EK norima informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus neužtikrinant vartotojų saugumo.

Trečiadienį dezinformacijos analizės centas „Debunk.org“ komiteto nariams pristatė atliktą tyrimą apie socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ vykdomą didelio masto sukčiavimą, prekės ženklų vagystes ir netikrų paskyrimų kūrimą.

Anot jo, kurdami Lietuvoje populiarių naujienų portalų, kitų žiniasklaidos priemonių, žinomų žmonių ir bendrovių interneto svetainių bei paskyrų feisbuke, instagrame klonus, sukčiai juose pateikia melagingą informaciją apie staigų praturtėjimą, pateikia politikų, verslininkų raginimus investuoti į netikras investavimo platformas. Būtent per jas išviliojami asmens ir banko kortelių duomenys ir žmonės apvagiami.

„Tai yra milžiniškas pasiekiamumas, milžiniška problema ir ji yra nesprendžiama“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas.

Visi posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad minėtus socialinius tinklus valdanti bendrovė „Meta“ nesiima jokių veiksmų kovoti su sukčiais, į pranešimus apie tokius atvejus dažniausiai nereaguoja.

„Metos“ nebendradarbiavimas yra didžiausia problema. Jeigu jie viską išvalytų, viskas būtų gražu ir neturėtų priekaištų“, – sakė Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

Įžvelgia kriminalinės grupuotės veiklą

Nuo šių metų pradžios situaciją stebintis „Debunk.org“ teigia užfiksavęs 118 portalų, kurie apsimetinėjo daugiausia lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis, ir 124 paskyras, kuriomis buvo apsimetama žiniasklaida ir per kurias skelbta melaginga reklama.

Apsimesta LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“, Estijos nacionaliniu transliuotoju, didžiausiu estišku laikraščiu, „Ignitis“, „Swedbank“, kitais Lietuvoje veikiančiais bankais. Jų vardu kviesta investuoti į netikras investavimo platformas.

Pasak V. Daukšo, didžiųjų portalų dizainas nukopijuojamas tobulai, neįmanoma atskirti, vagiamas ir jų turinys, juo manipuliuojama.

Be to, maždaug metų viduryje sukčiai savo nusikalstamai veiklai pradėjo naudoti „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ reklamas: jie oficialiai perka reklamą, kuri nukreipia į portalų klonus ar pavogtas paskyras, netikras investavimo platformas.

Pavyzdžiui, feisbuke ir instagrame skelbta reklama apie „naują ekonominę programą, kaip iš valstybės gauti 1990 eurų“, tam panaudota Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos nuotrauka.

Paspaudus tokią reklamą, ji skaitytoją nuveda į naujienų portalo ar žinomo banko, bendrovės interneto svetainės kloną, kuriame pateikiama informacija apie galimybę sėkmingai investuoti ir nuorodos į netikras investavimo platformos. Jose užpildę prašomus duomenis, gyventojai apvagiami.

Tyrimo duomenimis, aptiktos 1144 melagingos reklamos, jos parodytos daugiau kaip 10 mln. kartų.

„Mažiausiai pusė visų feisbuko vartotojų Lietuvoje matė tas reklamas“, – atkreipė dėmesį V. Daukšas.

Jis pabrėžė, kad „Meta“ už minėtas reklamas gauna pajamų.

„Kalbama apie dešimtis tūkstančius sumokėtų eurų „Metai“. Vadinasi, „Meta“ ne tik pelnosi iš to, neblokuodama tų sukčių, bet dar ir gauna pajamų“, – teigė „Debunk.org“ vadovas.

„Panašu, kad už šios schemos gali būti kriminalinė grupuotė, nes kalbame apie didelį kiekį resursų. Tai nėra pavienio žmogaus darbas, tai pasamdyti pilni skambučių centrai, programuotojai, marketingistai visa tai reklamuoja. Tai yra visa didžiulė infrastruktūra“, – tvirtino jis.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Linos Bušinskaitės, portalų klonavimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Visi suprantame, kad skelbiant klonuose, kurie turi šimtatūkstantines auditorijas, tam tikrą informaciją galima vienaip ar kitaip veikti žmones“, – sakė ji.

Policijos departamento duomenimis, šiais metais pradėta apie 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl finansinio sukčiavimo internetinėje erdvėje.

„Meta“ nereaguoja

Kultūros komiteto posėdžio dalyviai pabrėžė, kad kovoti su sukčiais be „Metos“ pagalbos neįmanoma. Mat tik socialinius tinklus valdanti bendrovė turi reikalingą informaciją nusikaltėliams sučiupti.

Pasak L. Bušinskaitės, portalai ne kartą prašė blokuoti klonus, bet reakcijos į prašymus nesulaukta.

V. Daukšas tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybė „Metai“ yra išsiuntusi mažiausiai du kreipimusis dėl šios problemos, tačiau atsakymų irgi nesulaukta.

„Būtent dėl sukčiavimo masto, kuris yra milžiniškas, jokios reakcijos iš „Metos“ nėra, oficialių atsakymų nėra, pradėto tyrimo iš jų pusės irgi nėra“, – sakė jis.

Nacionalinių krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta informavo, kad kitą savaitę planuojamas susitikimas su „Meta“ atstovais, tačiau jis prisipažino turįs nuogąstavimų dėl jo naudos.

„Šių metų pradžioje „Meta“ su komanda lankėsi, kai kilo skandalas, kad jie blokuoja vartotojus, kurie remia Ukrainą. Jie atvažiavo, pasikalbėjo, pažadėjo, kad padarys visokius mokymus ir panašiau, vėliau pro forma tą padarė dviem ar trims mūsų Lietuvos influenceriams ir dabar tą pateikė Seimo nariams kaip atliktą didžiulį darbą, nors iš esmės turime tas pačias problemas, kurias turėjome prieš metus, ir situacija nesikeičia“, – sakė jis.

V. Daukšas patvirtino, kad „Meta“ nurodo, jog jis buvo kviestas į tokius mokymus, nors iš tiesų jokio kvietimo negavo.

„Tai, kas vyko po sausio mėnesio susitikimo, buvo didžiuliai lūkesčiai. Prieš mėnesį atsiuntė visą sąrašą darbų, ką jie yra padarę, tai iš tų penkių ar šešių punktų, ką jie parašė, viskas yra blefas. (...) Jie bando kvailinti Seimo narius, bet mes stengiamės patikrinti tą informaciją kelis kartus“, – sakė Kultūros komiteto narys V. Kernagis.

Ryšių reguliavimo tarnybos nario Vyganto Vaitkaus teigimu, šiemet Europos Sąjungoje (ES) pradėjo galioti Skaitmeninių paslaugų aktas, jame numatyti įrankiai tokioms problemoms spręsti.

„Ta sistema ES mastu veikia. „Metos“ atžvilgiu ji pradėjo veikti nuo rugpjūčio pabaigos. Visos pareigos dėl turinio šalinimo ir baudų, kurias gali skirti EK – iki 6 proc. metinių pajamų – ji yra ES mastu. Tai yra instrumentas, kurį mums reikėtų išnaudoti“, – sakė jis.

V. Vaitkus pranešė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos artimiausiomis savaitėmis planuoja išsiųsti raštą EK apie problemas, susijusias su sukčiavimu socialinėje erdvėje.

„Turime šiandien pilnai išnaudoti šį instrumentą, tai yra dirbti su EK. (...) Tai būtų turbūt vienas iš efektyviausių būdų, kaip šalinti šią situaciją ir ateityje užtikrinti, kad ji nepasikartotų“, – teigė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt