Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Leonas Lingis. ELTA / Ervin Rauluševičius
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
Kaip skelbiama pranešime, ataskaita rodo, jog santykinė šešėlinės ekonomikos dalis nuo 2000 iki 2023 metų iš 131 analizuotos valstybės sumažėjo 119. Lietuva pateko tarp 36 šalių, kuriose šešėlinės ekonomikos susitraukimas per nagrinėtą laikotarpį buvo didesnis negu 10 procentinių punktų.
Analizės duomenimis, nuo 2000 metais neapskaityta ekonomika Lietuvoje prilygo penktadaliui (20,2 proc.) BVP, o 2023 metais – 7,4 procento.
EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Leonas Lingis atkreipia dėmesį, kad vertinant Lietuvos pasiekimus, pažanga šalyje per 23 metus buvo beveik dvigubai didesnė už bendrą visų šalių vidurkį.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvos BVP buvo 73,8 mlrd. eurų. Taigi, neapskaitytos ekonomikos dydis užpernai mūsų šalyje galėjo siekti apie 5,46 mlrd. eurų.
EY Ekonominės analizės grupė pabrėžia, kad šešėlinė ekonomika 2023 metais atitiko maždaug 11,8 proc. viso pasaulio BVP. Tačiau vertinant bendrą visų šalių vidurkį, apskaičiuota, kad vidutiniškai šešėlinės ekonomikos mastas siekė 19,3 procento.
Ataskaitos autoriai pastebi, jog šešėlinė ekonomika mažiausiai išsikerojusi Šiaurės Amerikos žemyno valstybėse, taip pat Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos regionuose. O Afrikos ir Pietryčių Azijos valstybėse šešėlinė ekonomika tarpsta labiausiai – sudaro nuo 24 iki 42 proc. BVP.