Lietuva karūnuota širdimi: Valstybės dienos šventė Radviliškyje prie Nikės paminklo subūrė miestą į vieną balsą

Radviliškis

Simonos Meiliūnienės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Radviliškio miesto kultūros centras

372815

Liepos 6-osios vakarą Radviliškio miesto širdyje – Aušros aikštėje, prie išdidžiai stovinčio Nikės paminklo – skambėjo ne tik muzika, bet ir tautos dvasia. Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos minėjimas tapo jautriu, prasmingu, bendrystę stiprinančiu įvykiu, subūrusiu gausų būrį radviliškiečių. Šventė virto ne tik simboliniu valstybingumo įprasminimu, bet ir gyva širdžių švente.

Renginio pradžia buvo lyg senųjų laikų alsavimas – iškilmingas, prasmingas tekstas kvietė įsiklausyti į žemės ir istorijos balsą. „Iš tylos ateina tauta. Ne iš žodžių – bet iš jutimo, kas esame“, – tokie žodžiai žadino gilų ryšį su praeitimi, žeme ir protėvių išmintimi. Atminimo deglai suliepsnojo ne tik rankose – jie įsiliepsnojo žmonių viduje, kviesdami ne tik prisiminti, bet ir būti vertais tautos nariais – sąžiningais, laisvais, atsakingais.

Šventę vedusi Radviliškio miesto kultūros centro režisierė Jūratė Levickaitė jautriai priminė, jog valstybingumas – tai ne paveldas, o nuolatinis darbas, įsipareigojimas gyventi taip, kad būtų ką perduoti ateities kartoms. Simboliniai žodžiai, palydėti liepsnojančių fakelų, užliejo aikštę susikaupimu, o netrukus ją užpildė ir muzikos šviesa.

Scenoje pasirodė charizmatiškasis aktorius Valdas Vaitiškis, įtaigiai perteikęs dainų tekstus. Jautrius kūrinius dovanojo solistė Goda Šikšnytė, emocingai pasirodė duetas Toma Pauraitė ir Kristupas Miškinis. Tačiau vakaro kulminacija neabejotinai tapo Valstybinio choro „Vilnius“ ir solisto Eugenijaus Chrebtovo pasirodymas.

Artėjant 21 valandai, Eugenijus Chrebtovas subtiliai ir natūraliai įtraukė visus susirinkusiuosius į bendrą chorą, kuris ne tik iškilmingai giedojo „Tautišką giesmę“, bet ir drauge skambiai, iš širdies dainavo „Mūsų dienos kaip šventė“. Ši daina tapo neoficialiu šventės himnu – jo žodžiai palietė kiekvieną, susirinkusį po atviru dangumi, žvelgiantį į plazdančią trispalvę.

Šventinę nuotaiką dar labiau pakylėjo „Dangus tau dovanojo aukštį“ – daina, kuri tarsi pakėlė virš kasdienybės ir leido akimirkai pajusti, ką reiškia skristi kartu kaip viena tauta. Ne kartą nuaidėjo ir „Seni Vilniaus stogai“ – nostalgiškai švelni, bet visada artima lietuvio sielai melodija. O kai pasigirdo dainos „Gera“ garsai, aikštėje ėmė suktis šokiai – žmonės ne tik dainavo, bet ir šoko, šventė širdimi.

Kaip skambėjo vedėjos žodžiai šventės pabaigoje:

„Ne tik švęsti – bet saugoti.
Ne tik prisiminti – bet gyventi taip,
kad verta būtų prisiminti.“

Radviliškis tą vakarą karūnavo ne Mindaugą, o pačią Lietuvą – gyvą, kuriančią, mylimą.
Ir kiekvienas, stovėjęs Aušros aikštėje tą vakarą, jautė –
Lietuva gyva. Lietuva karūnuota. Lietuva – mūsų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt