Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Gynyba. VRM nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Šiuo laišku siekiama atkreipti Europos Komisijos dėmesį į saugumo grėsmes, kurios kyla dėl pastaruoju metu stebimų oro erdvės pažeidimų, pabrėžiant poreikį stiprinti oro erdvės stebėjimo sistemų, dronų ir antidroninių priemonių pajėgumus.
Europos Komisijos prašoma įtraukti tokių pajėgumų stiprinimą dabartinio 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio vidaus reikalų fondo teminius prioritetus.
„Esame dėkingi Europos Komisijai už iki šiol suteiktą pagalbą ir paramą, tačiau saugumo iššūkių mūsų regione nemažėja. Pastaruoju metu Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys, kurios saugo išorinę ES sieną, susiduria su oro erdvės pažeidimais. Kad galėtume užtikrinti tinkamą oro erdvės apsaugą, būtina investuoti į modernią antidroninę įrangą, o tam reikalingas papildomas finansavimas“, – teigia laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Laiške Europos Komisijai pabrėžiama, kad šalys jau daugiau nei 4 metus susiduria su neteisėta migracija, kurią organizuoja nedemokratinis Baltarusijos režimas.
Ankstesnė EK parama padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų stiprinant ES išorės sienų apsaugą, gerinant migracijos valdymą, didinant atsparumą ir pasirengimą, tobulinant reagavimo gebėjimus bei stiprinant Specialiosios (Kaliningrado) tranzito schemos saugumą. Dabar šalys kreipėsi prašydamos ES skirti papildomą finansavimą oro stebėsenos, dronų ir antidroninių sistemų plėtrai, siekiant veiksmingai atremti augančias grėsmes.
Investicijos į sienų saugumą Rytų Europoje yra ne tik nacionalinis, bet ir visų ES valstybių narių bendras interesas – tai būtina sąlyga bendrai ES saugumo architektūrai stiprinti.