Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
UNESCO / Scanpix
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Lietuva į šį komitetą planuoja kandidatuoti 2027 metais, apie tai paskelbta per šiuo metu Paryžiuje vykstančią 47-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
Jos metu Lietuvos delegacija taip pat pristatė naująją Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją, kurioje nustatytas UNESCO Pasaulio paveldo vietovių apsaugos ir valdysenos reglamentavimas.
„Parengdami naują paveldo apsaugos įstatymo redakciją, patvirtindami Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių – Kernavės archeologinės vietovės ir Vilniaus istorinio centro – valdymo planus, įtvirtinome aiškius ir modernius mechanizmus UNESCO vertybių apsaugai nacionaliniu lygmeniu. Būtent šis nuoseklus darbas ir sukaupta patirtis, taip pat ir dalyvavimas tarptautinėse ekspertų darbo grupėse suteikia mums pagrindą siekti narystės Pasaulio paveldo komitete 2027 metais“, – sakė Lietuvos delegacijos narė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė.
Lietuvos atstovai Paryžiuje taip pat pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, pasirašė 43 šalių pareiškimą, kad Rusijos vykdomi nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos pasaulio paveldo vietoves yra pasikėsinimas į bendrą žmonijos kultūrinį paveldą ir tai rodo sistemingas pastangas sunaikinti Ukrainos tapatybę.
Pareiškime išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų, kuriose vykdomi neteisėti vadinamieji restauravimo darbai ir naikinami istoriniai paminklai.
Sesijos metu Lietuvos delegacija susitiko su Pasaulio paveldo centro ir Tarptautinio ICOMOS atstovais aptarti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo nacionalinę pažangą bei pasirengimą kandidatuoti į Pasaulio paveldo komitetą.
Pasaulio paveldo sąraše yra penki Lietuvos objektai: Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, modernistinė Kauno architektūra.
Pasaulio paveldo komitetas įsteigtas 1976 metais, jis atsakingas už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimą bei Pasaulio paveldo fondo veiklos koordinavimą.
Komitetą sudaro 21 valstybės narės atstovas, komiteto nariai kas dvejus metus renkami Generalinėje asamblėjoje ketverių metų kadencijai.