Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuva 2028-aisiais bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia. Lietuvos kultūros instituto nuotr.
BNSŠaltinis: BNS
Šiaurės šalių knygų mugės garbės viešnia Lietuva yra buvusi 2005-aisiais.
Įprastai buvimas garbės viešnia šaliai suteikia atskirą paviljoną arba stendą mugėje, valstybės prisistatymui yra skiriamas didesnis dėmesys, išleidžiama daugiau knygų vertimų.
40-metį švenčiančios mugės metu dokumentas pasirašytas tarp Geteborgo knygų mugės ir šalies-viešnios projekto organizatorių – Lietuvos kultūros instituto (LKI) bei Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA).
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Lietuvos prisistatymo Geteborgo knygų mugėje tikslas yra atnaujinti ir pagilinti Šiaurės šalių regiono žinias apie šalies kultūrą, aktyvinti kultūrinį dialogą ir auginti naują lietuvių literatūros skaitytojų kartą.
„Per ketverius pasiruošimo metus ketiname sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su Švedijos literatūros organizacijomis ir leidėjais, sustiprinti vertėjų ugdymo ir skatinimo programas, sudaryti kuo daugiau galimybių Lietuvos autorių kūrybai ateiti pas švedų skaitytojus“, – teigė ji.
Pasirašymo ceremonijoje dalyvavusi kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pažymėjo, jog partnerystė stiprina Lietuvos autorių ir leidėjų dalyvavimą mugėje.
Abiejų – 2005-ųjų ir 2028 metų – Lietuvos prisistatymų Geteborgo knygų mugėje iniciatorė, Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Liana Ruokytė-Jonsson sakė, jog Lietuvos – šalies viešnios – programa praėjusį dešimtmetį sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, lietuviškų vertimų leidyba išaugo dvigubai.
„Po ano prisistatymo Geteborgo knygų mugė dar ilgai minėjo Lietuvą kaip iki tol didžiausią sėkmę. Manau, kad tai prisidėjo prie teigiamo mugės organizatorių sprendimo vėl pakviesti Lietuvą kaip šalį-viešnią. Buvimas dėmesio centre svarbiausiame literatūros renginyje Šiaurės šalyse ne tik įprasmins mūsų rašytojų ir mąstytojų kūrybinę dvasią, bet ir sustiprins kultūrinius ryšius su šiuo regionu, kuris mums yra ypatingai svarbus, vystant partnerystes visose srityse“, – pažymėjo ji.
Pasak kultūros instituto, mugėje telkiamas dėmesys tiek į leidybos industrijos profesionalus, tiek į publiką. Šiemet jis skiriamas dviem temoms – Samių kultūrai ir kosmosui.
Šiemet Lietuva prisistato jungtiniame Europos Sąjungos kultūros institutų tinklo stende. Mugės renginiuose – diskusijose su švedų ir kitų šalių autoriais ir kūrybos skaitymuose – dalyvauja rašytojai Tomas Vaiseta ir Ieva Toleikytė.