Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Panevėžio „Lietkabelis“ šiame sezone švenčia klubo įkūrimo 55-metį, tad ta proga sirgaliams priminsime visą istoriją ir pakalbinsime per šį laikotarpį nusipelniusius asmenis.
Pirmajame straipsnyje mintimis pasidalino 1936 metais gimęs Marius Gečas. Būtent jis matė klubo įkūrimą ir labai pagelbėjo, kad „Lietkabelyje“ žaistų kuo pajėgesni žaidėjai bei būtų pasiekti maksimaliai geri rezultatai.
„1947 pradėjau žaisti krepšinį, iki tol tiesiog nebuvo kamuolių. Atėjau į berniukų gimnaziją, ten kamuolys buvo krepšinio, bet panašus į futbolo. Iki 50-mečio visą savo laiką atidaviau sportui. Buvau matomas, girdimas. Visą gyvenimą buvau su krepšiniu ir visu sportu. Lankausi rungtynėse ir dabar, labai išgyvenu dėl pralaimėjimų ir džiaugiuosi pergalėmis“, – sakė M. Gečas.
„Lietkabelio“ ištakos – to paties pavadinimo gamykloje. Pagal tuometines taisykles žaidėjai privalėjo būti ir darbuotojais, bet tokiais jie būdavo tik formaliai.
„Iki 1950 metų nebuvo „Lietkabelio“. Buvo draugija „Spartakas“ ir 1951 metais mūsų komanda tapo tarybų sąjungos čempionė. 1964 metų antroje dalyje atėjau dirbti į „Lietkabelio“ gamyklą. Nuo 1965 metų pradėjome kalbėti, kad reikia rinktinę komandą Sovietų Sąjungos pirmenybėms. Sargūnas buvo vadovas, o aš pagelbėdavau jam buriant sudėtį, padėdavau prisivilioti žaidėjus.
Tuomet tikslai „Lietkabelio“ būdavo dalyvauti Lietuvos pirmenybėse, turėti gerą komandą, kuri pretenduotų į prizines vietas. Varžydavomės su tokiomis komandomis kaip „Žalgiris“ ar „Statyba“, kurios ir būdavo tuomet stipriausios.
Krepšininkai neva dirbdavo gamykloje, bet iš tiesų to nedarydavo – niekas neskųsdavo. Sakydavo, kad Tarybų Sąjungoje nėra profesionalų, bet jie būdavo – tik žaisdavo krepšinį ir gaudavo algą, o ne dirbdavo gamykloje“, – „kklietkabelis.lt“ pasakojo M. Gečas.
M. Gečas juokėsi lygindamas tuometinį ir dabartinį krepšinį: „Buvo tokie laikai, kad kamuolį galima buvo laikyti rankose neribotą laiką ir aikštelė buvo mažesnė. Vitoldas Masalskis kamuolį išlaikydavo 15 minučių, o mačas truko 20. Rungtynės baigdavosi rezultatais 11:9 ir panašiais“.
Tikras Panevėžio krepšinio ir miesto patriotas pasidžiaugė, kad kitame sezone „Lietkabelyje“ žais du tikri panevėžiečiai – Gabrielius Maldūnas ir Tadas Vaičiūnas.
ELTA