Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Galėtų nešioti brangius karolius, tačiau dažniau ant kaklo ryši stilizuotą vytinę juostelę. Galėtų gyventi svajonių šalimi vadinamoje Amerikoje, tačiau vos pagalvojus apie už jūrų marių likusią Lietuvą akyse kaupiasi ašaros. Štai tokia yra tautodailininkė Adelė Adomaitienė, kuri, kaip pati sako, labiau už viską myli savo gimtąjį kraštą ir žmones.
Dera prie suknelės, bet ne prie aukštaitiško kostiumo
Su ponia Adele susitinkame „Varsos“ bibliotekoje. Kol kalbamės, mus stebi paukšteliai, „sutūpę“ ant tautodailininkės kurtų delmonų. Bibliotekoje ji surengė šių, Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui būdingų aksesuarų parodą.
Pati Adelė kilusi iš Aukštaitijos – tad kodėl gi ją sudomino delmonai? „Patraukė jie mane tuo, kad yra iš tiesų gražūs. Be to, juos lengva pritaikyti jaunimui. Vis sukau galvą, ką pasiūlius savo mokiniams, kad jie pasidarytų ir nenumestų į šoną, nešiotų“, – sako Adelė, Šiaulių Profesinio rengimo centre, Technologijų skyriuje mokanti būsimuosius siuvėjus.
Delmonus nešioja ir ji pati. Tiesa, derina juos ne prie tautinio aukštaitės kostiumo, o prie lininės suknelės. „Kaip buvo nuo amžių glūdumos sukurta, taip tegul ir lieka. Nereikia išbalansuoti jauno žmogaus minties“, – įsitikinusi tautodailininkė.
Tam, kad šiuolaikiškomis idėjomis neišbalansuotų delmonų, Adelė ne vieną valandą praleido Šiaulių universiteto bibliotekoje, Retų spaudinių skaitykloje. „Ten ir skaičiau, ir paveikslavau. Literatūros yra daug: žinoma, iš kokių medžiagų delmonai buvo siuvami, kokie raštai buvo naudojami. Bet nuoseklios delmonų siuvimo technologijos rasti kol kas nepavyko“, – sako tautodailininkė, savo pačios kuriamuose delmonuose labiausiai mėgstanti vaizduoti gyvybės medį.
Beje, pirmąjį delmoną ji pagamino prieš 19 metų ir jis nė iš tolo neprimena parodoje eksponuojamų. Pirmtaką Adelė kūrė iš skiautinių, mat buvo šio meno pradininkė Šiauliuose – 1998 m. įkūrė skiautinių klubą „Kamenos“.
Išskirtinė minioje
Idėjų entuziastingai šiaulietei netrūksta ir dabar. Štai delmonų parodos atidaryme pakilias kalbas ir sveikinimus pakeitė edukaciniai užsiėmimai: Adelė mokė šiaulietes, kaip su kaladėlėmis austi vytines juosteles ir kaip pasigaminti megztas trispalves širdeles-sages.
Sumanymas, anot tautodailininkės, gimė netikėtai – per Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kaklą padabinusi vytine juostele, o plaukus – trispalve širdele, Adelė tąkart atkreipė ne vieno šiauliečio dėmesį. „Aš ir šokau, ir dainavau – per tokias šventes negaliu nustygti vietoje. Viena moteriškė išdrįso, priėjo ir paklausė, kur pirkau segtuką. Po to priėjo dar viena, pasakė, kad tokio norėtų. Mane net juokas suėmė. Paaiškinau joms, kad pati darau, o jeigu nori, galiu ir jas pamokyti“, – prisimena Adelė.
Tautodailininkė džiaugiasi, kad jos surengtuose užsiėmimuose dalyvių netrūko. „Atėjo moterys, merginos, mergaitės. Viliuosi, kad nuo jų pasipils daugiau tokių atributų, ir per šventes visi būsime pasipuošę“, – sako Adelė.
Ji pati šventėms puošiasi ne tik šiais aksesuarais, bet ir tautiniu kostiumu. Tiesa, kartais dėl to pasijunta nepatogiai. „Himną giedu apsirengusi tautiniu kostiumu, bet pastebiu, kad minioje esu beveik vienintelė tokia. Net nejauku pasidaro... Man būtų taip gera, taip smagu, jeigu žmonės turėtų bent po mažą lietuvišką akcentą. Nes kai per šventes matau žmones su tautiniais kostiumais ar tautiniais aksesuarais, atrodo, kad Lietuva gyva“, – šypsosi A. Adomaitienė.
Sau, dukrai ir tituluotai gražuolei
Savąjį aukštaitės kostiumą Adelė prieš daugelį metų pasisiuvo pati. Prisipažįsta tai dariusi greituoju būdu, todėl kostiumas – ne visai autentiškas.
Naują, originalų kostiumą tautodailininkė siūdinsis, kai gaus medžiagas – jos užsakytos pas Gargžduose gyvenančią audėją Zitą Paulikienę. Tą pačią, kurios audiniais modelius dabino žymusis Juozas Statkevičius.
Tautinius kostiumus Adelė norėtų pasiūti ir dukroms.
„Vyresnioji gyvena JAV, jaunėlė – Maltoje. Klausiau jų, ar norėtų turėti autentiškus tautinius kostiumus – būtų palikimas. Vyresnėlei tautinį kostiumą jau esu pasiuvusi – ji pasakė, kad užteks ir to, kurį turi. O jaunėlei kol kas nereikia – ji paprašė nuausti apyrankę“, – sako Adelė.
Beje, tautinį kostiumą tautodailininkė yra pasiuvusi ne tik sau, dukrai, bet ir šiaulietei Enrikai Trepkutei. Šiuo kostiumu E. Trepkutė puošėsi Kinijoje vykusiame grožio konkurse, kuriame pelnė „Mis figūros“ titulą. Adelė juokiasi, kad jeigu kostiumas būtų autentiškas, vargu ar gražuolės figūra būtų pastebėta – teko jį stilizuoti.
Viešėdama Amerikoje, ilgisi Lietuvos
Kol vienas tautodailininkės siūtas tautinis kostiumas pabuvojo Kinijoje, o kitas apsistojo JAV, pati Adelė iš Lietuvos išvažiuoti niekur neketina.
Sako, kad be galo myli savo darbą, ją supančius žmones ir gimtąją šalį. „Dukra su žentu nuo pat pirmos dienos mane kvietė į Ameriką. Pirmą kartą ten nuvykau prieš 20 metų visai vasarai. Nepaisant gražaus gyvenimo, aukštos bendravimo kultūros, mielų mano aplinkos žmonių, aplankytų kultūrinių renginių ir objektų, pajutau ilgesį Lietuvai. Supratau, kaip toli nuo jos esu, kad tuoj pat užsimanius neparbėgsiu“, – sako Adelė.
Paklausta, iš kur atsirado ta begalinė meilė Lietuvai ir tam, kas tautiška, šiaulietė susimąsto: „Tautodailę širdy visuomet nešiojausi – mano mamytė buvo kojinių mezgėja, o tėvelis – kailinių siuvėjas.“
Adelė taip pat prisimena savo uošvienę iš Kupiškio krašto. Šioji turėjusi tokius prašmatnius tautinius rūbus, kad juos skolindavęsi net teatro aktoriai. „Matyt, nuo tokių užuominų viskas ir prasidėjo. Štai dabar ketinu dalyvauti nacionaliniame riešinių konkurse“, – pokalbį šypsodamasi užbaigia ji.