Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Viktorija Čmilytė-Nielsen / ELTA nuotr.
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Manau, kad tai labai ydingi pakeitimai, ydinga ši reforma. Teigiama, jog mažės eilės, bet pacientų, medikų organizacijos vienu balsu sako, kad nėra jokių prielaidų, jog eilės mažėtų. Anaiptol, panaikinus galimybę pacientui pasirinkti paslaugą, visi, kurie negalės sumokėti pilnos kainos, turės eiti į bendrą eilę. Į šį klausimą ministerija taip ir nepateikia atsakymo, kaip skaičiuojama, kad ta eilė gali sumažėti“, – penktadienio rytą „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Matau ir klastą, kadangi didžiosiose valstybinėse ligoninėse ir šiandien dieną galima gauti mokamą paslaugą ir ta mokama paslauga niekur nedings. Jei nenori stovėti eilėje du ar tris, o dabar galbūt septynis ar devynis mėnesius, ateini, susimoki pilną kainą ir gauni paslaugas šiandieną arba rytoj. Tačiau, tai reiškia, kad vidurinės klasės žmonės jos jau nebeįpirks“, – akcentavo ji.
Taip pat, Liberalų sąjūdžiui vadovaujančios parlamentarės teigimu, priemokų panaikinimas kelia grėsmę ir dėl medikų emigracijos.
„Vienintelis dalykas, kurį galima suprasti, yra tai, kad privačiam sveikatos apsaugos sektoriui žlungant, manoma, jog medikai masiškai grįš į viešąjį. Tačiau, puikiai suprantame, kad ne tokioje santvarkoje gyvename. Konkuruojame visoje Europos Sąjungoje ir mūsų medikų, kurie tikrai yra puikūs, stiprūs, geri ekspertai, laukia ir kitose šalyse. Manau, tai yra labai pavojinga“, – pabrėžė Seimui anksčiau vadovavusi politikė.
Primenama kad, nepaisant aštrių diskusijų parlamento plenarinių posėdžių salėje, antradienį Seimas nusprendė svarstyti siūlymą naikinti papildomas priemokas už gydymą.
Tiesa, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, ši iniciatyva prieštarauja Konstitucijai. Visgi, tokia teisininkų išvada parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių palaikymo nesulaukė. Anot jų, šioje situacijoje prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui – nematyti.
Kaip jau anksčiau teigė įstatymo pakeitimus inicijavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė M. Jakubauskienė, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.
Be to, tikinama, kad tokie pokyčiai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.
Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu.
Visgi, opozicijoje dirbantys parlamentarai tokį SAM ir Vyriausybės parengtą projektą kritikuoja. Pasak politikų, pastarasis pažeidžia laisvos demokratinės valstybės principus, todėl dėl šio valdančiųjų sprendimo labiausiai nukentės pažeidžiamiausios visuomenės grupės.
Jei naujai tvarkai parlamentarai pritartų, ji įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Tačiau, diskutuojant apie pokyčius, pasigirdo kai kurių medikų bei pacientų atstovų kritika, esą pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę, pablogintų paslaugų prieinamumą ir tik padidintų socialinę atskirtį.