Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Tuo metu Liberalų sąjūdis nepalaiko koalicijos partnerių pasiūlyto 150 mln. eurų paėmimo iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies bei neproporcingo papildomo gynybos finansavimo naštos perkėlimo vienai visuomenės grupei ar ekonomikos sektoriui.
Partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, gynybos stiprinimas šiuo metu yra pagrindinis valstybės prioritetas, todėl gynybos finansavimo modelis turi būti lankstus ir ilgalaikis.
„Liberalų sąjūdžio Tarybos patvirtintose gairėse pasisakome už tvarų ir lankstų finansavimo modelį, kuriuo siekiame užtikrinti, kad finansinė našta neatitektų vienai visuomenės grupei ar ekonomikos sektoriui. Neturi dėl to nukentėti ir realų savarankiškumą įgaunanti savivalda. Neturime bijoti skolintis, nes gynybos stiprinimas yra ir investicija į lietuvišką pramonę, kuri jau tampa aktyvia ir atsakinga gynybos dalimi.“ – pranešime cituojama Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, Vyriausybės pasiūlytame modelyje atsispindi ne visos galimos valstybės gynybos finansavimo priemonės.
„Lietuva turi pasiruošti priimti Vokietijos brigadą, sunkinti diviziją, sudaryti sąlygas visuotiniam šaukimui bei aprūpinti rezervą modernia ginkluote. Šioms priemonėms finansuoti iki 2030-ųjų reikia bent 2,7 mlrd. eurų. Todėl siūlome ne tik peržiūrėti mokesčius, bet ir įsivertinti kitas galimybes – galime skolintis Europos sąjungos lygiu, pasitelkti obligacijas, steigti Gynybos fondą. Tačiau tikrai nematytume galimybės pritarti koalicijos partnerių siūlomam naštos perkėlimui ant savivaldos pečių“, – teigė jis.
Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, kad būtina stiprinti Lietuvos gynybą sparčiau nei buvo anksčiau numatyta. Ypatingai divizijos įgalinimą (oro gynyba), pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, divizijos sunkinimą, visuotinio šaukimo įgyvendinimą, rezervo aprūpinimą modernia ginkluote. Šiems prioritetams įgyvendinti iki 2030 metų reikalingas papildomas finansavimas siekia 2,7 mlrd. eurų arba 450 mln. eurų per metus.
Taip pat liberalai palaiko visuomeninę iniciatyvą dėl 4 proc. gynybai ir mato poreikį nedelsiant telkti platų palaikymą susitarimui dėl papildomo gynybos finansavimo, kuris papildytų 2022 metais Seime pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Jame turėtų atsispindėti strateginis 4 proc. nuo BVP gynybai tikslas, paremtas atnaujintu situacijos vertinimu, poreikis užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai, plėtoti gynybos pramonę.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.