PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Spalio 28 d. 14:59

LGGRTC pristatė Vakarų Lietuvos partizanių moterų projektą Tauragėje

Tauragė

LGGRTC nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai


326360

Spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ tyrimo „Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ pristatomąjį renginį.

Istorikų ir menininkų dėka partizanių kovos, kasdienybė, svajonės ir gyvenimas miške atgijo partizaniškuose pasakojimuose bei partizaniškose eilėse ir muzikoje. Gyvoji partizanų istorija tapo ne metafora, o tikrove.

Renginio klausytojai LGGRTC istorikės dokt. Enrikos Kripienės dėka prisilietė prie partizanių romantiškos kasdienybės, sužinojo ar romantiški santykiai tarp laisvės kovotojų tapti spąstais?

Klausydami dr. Gretos Paskočiumaitės pranešimo į laisvės kovas žvelgėme partizanės vaiko akimis. Istorikė klausė ką reiškė būti partizanės vaiku? Koks buvo motinos partizanės ir vaiko santykis? Kas ji buvo – nepažįstama „teta“ su uniforma, ar mama?

Tauragės tremties ir rezistencijos muziejaus vadovas Raimondas Matemaitis lydėjo vienos žymiausios ne tik Tauragės krašto, bet ir visos Lietuvos partizanės Onos Lešinskaitės-Akacijos gyvenimo ir partizanavimo keliu. Partizaninių kovo ikonografija neįsivaizduojama be chrestomatiškosios Akacijos nuotraukos, kurioje laukuose stovi jauna mergina su į riestainį surištomis kasomis, partizaniška uniforma ir ištikimuoju žmogaus palydovu – šuniu.

Andrius Tumavičius įvedė į partizaninį skaičių pasaulį. Sukaupęs didžiulius empirinius duomenis istorikas išryškino kuo ypatinga ir išskirtinė Jūros srities partizanių veiklą, kuo Vakarų Lietuvos moterys išsiskiria bendrame Lietuvos partizaninių kovų kontekste.

Tauragėje nuskambėjo specialiai šiam renginiui sukurta daina „Jūra kyla“. Jos eiles 1948 m. parašė ir partizanų laikraštyje „Pavergtas pajūris“ išspausdino Palangos gimnazijos moksleivė Jadvyga Žibinskaitė-Vilnelė. Muziką šiai dainai sukūrė dueto „Olita Duo“ atlikėjai Gabija Kochanskaitė ir Robertas Žymantas. Po septyniasdešimt šešerių metų partizanės parašytos eilės atgimė dainoje, kurią išgirsti netrukus galės visa Lietuva.