Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Audrius Valotka / Josvydas Elinskas/ELTA
ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT
„Man nepriimtina, kad A. Valotka ragina uždaryti valstybines mokyklas, kuriose mokoma Lietuvos lenkų tautinės mažumos gimtąja kalba, ir skleidžia melą apie tariamus „Šalčininkų getus“ arba „kalbinius getus“, – rašoma atvirame Lenkijos diplomato laiške.
Grzegorzas Poznanskis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Lietuvos piliečių stigmatizavimas dėl jų tautybės ir gimtosios kalbos yra moraliai smerktinas ir nesuderinamas su tarnybine etika.
„Be to, tai prieštarauja ir Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisės normoms – tiek Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai, kurią Lietuva ratifikavo 2000 m., tiek Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai, kurios 30-metį minėjome 2024 metais“, – rašo jis.
Lenkijos laikinojo reikalų patikėtinio teigimu, hibridinių ir informacinių karų eroje mažumų teisių menkinimas ir jų stigmatizavimas skatina susiskaldymą ES ir NATO šalių visuomenėse.
„Ši problema ypač opi Lenkijai, Lietuvai ir kitoms mūsų regiono šalims, kurios yra ypač pažeidžiamos priešiškų, iš išorės inicijuotų veiksmų. Esu įsitikinęs, kad bendras Varšuvos ir Vilniaus interesas – ryžtingai priešintis ir nuosekliai stiprinti vidaus ir išorės saugumą. Panašiai kaip esu įsitikinęs, kad lenkų kalba nekelia grėsmės Lietuvos valstybingumui, o lenkakalbėje infosferoje vyrauja vertybės, kurioms pritaria ir lietuviai ir kurios padeda kovoti su priešiškais naratyvais“, – teigia jis.
Grzegorzas Poznanskis kultūros ministro Š. Biručio prašo reaguoti į A. Valotkos raginimus, taip pat teigia besitikintis, kad Lietuvos Respublikos valdžios atstovai bei visuomenės nuomonės formuotojai pasisakys už visų tautiečių, įskaitant tautinių mažumų atstovus, teises, tinkamai įvardys grėsmes ir pasiūlys sprendimus, kurie padės stiprinti visuomenės ir Europos Bendrijos vienybę ir atsparumą.
VKI vadovas A. Valotka liepos 11 d. duodamas interviu „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ teigė, kad švietimas Lietuvoje turi būti vykdomas tik valstybine kalba, atsisakant mokymo įstaigų, kuriose ugdymas vyksta kitomis – rusų ar lenkų – kalbomis.
ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Gegužės mėnesį šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu.
Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.
2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.