Lengvaatletis M. Žiūkas – apie prieštaringas permainas ir norą varžytis Tokijuje

Kaunas

Marius Žiūkas © Alfredas Pliadis (alfa.lt)

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

73153

Iš Australijos – su bilietu į Katarą, o gal net ir į Tokiją. Okeanijos sportinio ėjimo čempionate po šešių savaičių trukmės treniruočių stovyklos Australijoje dalyvavęs Marius Žiūkas greičiausiai nušovė du zuikius vienu šūviu.

Adelaidėje 20 km distanciją 33-ejų sportininkas įveikė per 1 val. 21 min. 44 sek. ir įvykdė Dohoje (Kataras) vyksiančio planetos čempionato normatyvą. Trejų olimpinių žaidynių dalyviui greičiausiai atsivėrė durys ir į kitų metų Tokijo žaidynes. Normatyvus ištvermės rungtyčių atstovams galima vykdyti nuo šių metų sausio pirmosios, tačiau patys normatyvai bus paskelbti kiek vėliau.

„Sportininkai dažnai karjeras baigia po olimpinių žaidynių, tai norisi tą ciklą baigti žaidynėmis, o ne kokioje tarpinėje stotelėje. Tokijas yra ta atžyma, kurią norisi pasiekti“, – apie galimą karjeros pabaigą kitąmet prisipažino M.Žiūkas.

Tokijas yra ta atžyma, kurią norisi pasiekti.

Tačiau 20 km sportinio ėjimo rungties gali nebelikti apskritai. Nuo 2021-ųjų Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) planuoja įvesti grandiozines ir prieštaringai vertinamas reformas.

Sėkmė Australijoje – po abejonių dėl sportinės formos

Australijoje M.Žiūkas užfiksavo ketvirtą geriausią karjeros rezultatą. Beje, trys iš keturių geriausių jo laikų buvo užfiksuoti būtent Okeanijos čempionate. Pernai čia ėjikas 20 km nuotolį įveikė per 1 val. 20 min. 31 sek. – Lietuvos istorijoje geresnį rezultatą yra parodęs tik Valdas Kazlauskas.

Tačiau šiemet stebuklų lengvaatletis nesitikėjo. Pasirengimą trikdė nedžiuginanti savijauta treniruotėse, dėl kurios jis praleido ir praėjusių metų Europos čempionatą Berlyne.

„Šiemet nejaučiau kažkokios įtampos, vidinio spaudimo. Jaučiau, kad rezultatas gali būti gana vidutiniškas. Pasiruošimas nebuvo pats geriausias, nejaučiau, kad esu geros sportinės formos, jog galėčiau pasiekti kažkokį aukštą rezultatą. Traktavau kaip sezono pradžią, – pasakojo M.Žiūkas. – Pačiose varžybose buvo tikrai lėta pradžia, visi pradėjo labai lėtai ir tai nustebino. Po pirmų keturių kilometrų buvau praradęs viltį, kad pavyks šiandien įvykdyti normatyvą, buvo sunku tikėtis, jog pavyks atlošti tas prarastas sekundes.“

Viskas apsivertė varžyboms įpusėjus. Palyginimui, antrą distancijos dalį lietuvis nužingsniavo 1 min. 15 sek. greičiau nei pirmąją.

„Tempas išaugo, o savijauta buvo tikrai gera, tad supratau, kad reikia pabandyti įvykdyti normatyvą. Vėliau dar išsikėliau tikslą išeiti iš 1 val. 22 min. Antra pusė buvo daug greitesnė nei pirma, nudžiugino toks jėgų išdėstymas, kuris emociškai padėjo pasiekti gerą rezultatą“, – sakė M.Žiūkas.

Tempas išaugo, o savijauta buvo tikrai gera, tad supratau, kad reikia pabandyti įvykdyti normatyvą

Grįžęs iš Australijos ėjikas dalyvavo Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate. Nepaisant daugiau nei parą trukusios kelionės, lengvaatletis triumfavo 5000 m ėjimo varžybose – 19 min. 44,37 sek.

Didžiausia motyvacija – progresas

Buvo manyta, kad atranka į 2019 metų pasaulio čempionatą bus vykdoma pasitelkiant ne normatyvus, bet reitingų sistemą. Planetos reitinge dėl solidžių startų Australijoje ir Europos ėjimo taurės varžybose Čekijoje M.Žiūkas žengė greta pajėgiausiųjų 20-uko ir atrodė, kad problemų patekti į planetos pirmenybes ėjikui nebus jokių.

Vis dėlto rudenį atskriejo žinia, kad įvykdyti normatyvą reikės. O normatyvą – 1 val. 22 min. 30 sek. – lengvaatletis nuo 2004-ųjų, kada pirmą kartą įveikė 20 km nuotolį, buvo viršijęs tik kelis sykius.

„Normatyvui reikėjo rodyti aukštą rezultatą, pats skaičiavau, kiek kartų karjeroje esu ėjęs greičiau nei nurodytas laikas. Supratau, kad reikia būti tikrai gerai pasirengus, jog tą padaryčiau. Buvau ėjęs greičiau gal kokius 8 kartus, bet per visą gyvenimą, o tas gyvenimas netrumpas“, – nusijuokė M.Žiūkas.

Pasaulio čempionatas Katare ėjikui turėtų tapti trečiuoju karjeroje. Jis taip pat yra dalyvavęs Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse bei viename Europos čempionate. Iš viso lietuvis 20 km nuotolį Australijoje įveikė jubiliejinį 50-ą kartą.

„Kas motyvuoja sportuoti? Didžiausia motyvacija yra ta, kad rezultatas nestovi vietoje. Beveik kiekvienais metais daugiau ar mažiau pavyksta pagerinti asmeninį rekordą tiek 5000 m, tiek 20 km distancijose. Motyvuoja noras pažiūrėti, kiek dar galiu iš savęs išspausti“, – pasakojo M.Žiūkas.

Skambiausias iš Prienų kilusio ėjiko pasiekimas tarptautiniuose čempionatuose – penkta vieta Europos taurės varžybose 2017-aisiais. Beje, šis sportinio ėjimo renginys, į kurį sugužės visas Senojo žemyno elitas, šių metų gegužės 19-ąją vyks Lietuvoje, Alytuje.

„Smagu, kad Lietuva organizuoja tokias varžybas ir parodo tarptautinei arenai, kad sugebame surengti tokio rango varžybas. Manau, tai bus smagi šventė sportiniam ėjimui. Man pačiam Alytus yra gana sėkmingas, kol kas sunku suvokti, kad Europos taurė bus namuose. Dalyvausiu kaip eiliniame Alytaus festivalyje“, – nusijuokė lengvaatletis.

Nerimas dėl revoliucinės ėjimo reformos. Ji – per daug skubota?

M.Žiūkas turi aiškų kelią: pasaulio čempionatas Katare bei Tokijo olimpinės žaidynės. Nežinomybę dėl sportinės karjeros tęsimo po olimpiados didina ir galimos revoliucinės permainos sportiniame ėjime.

IAAF sportinio ėjimo komitetas tarptautinei lengvosios atletikos asociacijai pateikė siūlymą drastiškai pakeisti ėjimo rungtis. Vietoje 50 km ir 20 km distancijų būtų varžomasi 30 km bei 10 km nuotoliuose. Maža to, būtų įdiegta technologija, fiksuojanti ėjikų technikos pažeidimus ir galimai sumažinanti sportininkų greitį trasoje.

Kovo mėnesį IAAF Taryba spręs ėjimo ateitį, tačiau permainų tikimybė, kada jas rekomenduoja ėjikų komitetas, yra itin didelė.

„Manęs asmeniškai gal ir nepalies, nes pokyčiai bus įgyvendinti greičiausiai tik 2021 metais. Neaišku, ar tuo metu dar varžysiuosi. Apskritai, tai atrodo gana skubotas sprendimas, kadangi 2021-ieji ne už kalnų, o apie naują technologiją, kuri fiksuos technikos pažeidimus, kol kas nelabai daug žinome. Ji kol kas nėra išbandoma realiomis varžybų sąlygomis ir tai labiausiai stebina. Norėtųsi pamatyti, kaip tai daro įtaką sportininkų rezultatams, galbūt technikai ir tada priimti atitinkamus sprendimus“, – stebėjosi M.Žiūkas.

Tuo tarpu Europos lengvosios atletikos asociacija (EA) ėjikams žada malonią naujovę. Iki šiol Europos čempionatuose ėjikai varžydavosi tik neolimpiniais metais. Planuojama, kad kitų metų rugpjūtį, jau po Tokijo žaidynių vyksiančiose žemyno pirmenybėse, bus vykdoma 20 km ėjimo rungtis.

Tai – itin palanki žinia Lietuvos lengvaatlečiams: pernai Berlyne Brigita Virbalytė užėmė ketvirtą vietą, o Živilė Vaiciukevičiūtė – penktą.

„Manau, 2020-ieji tikrai labai palankūs turėti 20 km sportinio ėjimo rungtį Europos čempionate, kadangi olimpinės žaidynės vyks liepą, o tai gana ankstyvas metas kaip pagrindinėms metų varžyboms. Europos čempionatas praėjus 3-4 savaitėms po olimpiados tikrai sutrauks visus pajėgiausius žemyno atletus ir konkurencija būtų tokia pat, kaip ir neolimpinių metų Europos čempionate. Olimpiadoje ta forma visada būna aukščiausia ir išlaikyti ją dar kelias savaites nebūtų problemų“, – reziumavo M.Žiūkas.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt