Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Jauni ir vyresni Kauno rajono gyventojai, kuriems svarbi tautos istorija, kalba, pagarba knygai, gausiai rinkosi į Spaudos atgavimo, knygos ir kultūros dienos paminėjimą, surengtą prie muziejumi paverstos pogrindžio spaustuvės ab. Čia buvo pagerbti jos šeimininkai - Birutė ir Vytautas Andziuliai - taurūs žmonės, sovietiniais laikais išsaugoję tikėjimą, idealus bei viltis, nepalūžę ir išlikę savimi.
Tuomet, kai lietuviška patriotinė, istorinė ir religinė spauda buvo griežtai draudžiama, Vytautas priėmė rizikingą sprendimą - 1980 -aisiais, gūdžiais sovietmečio laikais, savomis rankomis po kalno papėdėje esančiu namu įsirengė pogrindinę spaustuvę. Apie šią spaustuvę, be Vytauto, žinojo tik jo žmona bei slapta knygas platinęs pagalbininkas Juozas Bacevičius, glaudžiai bendravęs su kunigais Juozu Zdebskiu, Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Račiūnu ir ilgą laiką platinęs „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“.
Pogrindinėje veikloje aktyviai dalyvavo ir B. Andziulienė, kuriai neretai tekdavo tiekti popierių, ieškoti galimybių jo gauti, pristatyti į namus. Visas šis sudėtingas darbas reikalavo milžiniškų pastangų, jį atliekant, teko rizikuoti viskuo. Po žeme pasislėpusioje spaustuvėje per dešimtmetį dienos šviesą išvydo net 138 tūkst. egzempliorių įvairių spaudinių.
Šiandien į spaustuvę patenkama iš šiltnamio po slankiojančiu vandens baseinu. Pavadinimas ab kilo iš steigėjų pavardžių pirmųjų raidžių. Dabar spaustuvė yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.
Domeikavos gimnazijos jauniesiems šauliams pravesta ekskursija po spaustuvę. Mokiniai ir patys pabandė spausdinti tekstus su vis dar veikiančia spausdinimo mašina. Birutei ir Vytautui Andziuliams už gražų nesavanaudiškumo, patriotizmo ir pasiaukojimo pavyzdį dėkojo renginio svečiai.
Rajono savivaldybė skelbia, kad renginyje buvo prisimintas Irenos Petkutės - ne vieno partizaninio leidinio autorės, redaktorės - gyvenimas ir auka. Kai 1953 metais ją nužudė čekistai, merginai buvo tik dvidešimt vieneri. Vos pražydusi, kaip Lietuva pavasarį, apie kurios pabudimą rašė savo gyvenimo paskutiniąją vasarą, jaunutė poetė jautė pareigą kenčiančiai Tėvynei, troško ją apginti, dėl jos aukotis. Irenos Petkutės atminimas pagerbtas tylos minute.
Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė salvėmis pagerbė visų žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą. Renginį jautriai vedė aktorė Virginija Kochanskytė, muzikavo ir lietuvių liaudies dainas dainavo Eglė Sirvydytė.
ELTA