Legendinėje Kauno halėje minėtame olimpiados jubiliejuje - ir marijampoliečiai

Marijampolė

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

46979

Šeštadienį legendinėje Kauno sporto halėje paminėtas Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 80-metis. Jubiliejiniame renginyje su svečiais iš visų Lietuvos etnoregionų dalyvavo gausi Marijampolės savivaldybės sporto bendruomenės delegacija.

Marijampolei atstovavo ir Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Romualdas Makauskas, Savivaldybės tarybos narys sporto treneris Alvydas Kirkliauskas bei Marijampolės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“. Renginį organizavo Lietuvos sporto muziejų taryba, LTOK Kauno apskrities taryba, Kūno kultūros ir sporto departamentas su partneriais. Į jubiliejaus paminėjimą sukviesti buvę ir esami sportininkai, treneriai, kūno kultūros mokytojai, sporto organizatoriai, teisėjai, savivaldos atstovai iš visos Lietuvos.

Šventėje pagerbti į ją atvykę olimpiniai čempionai ir prizininkai, parodyti išlikę istoriniai filmuoti kadrai. Šventė neapsiėjo be sveikinimo kalbų, didžiulio šventinio torto bei meninių dzūkų, žemaičių, aukštaičių, Mažosios Lietuvos ir suvalkiečių pasirodymų. Šventinis sveikinimus pradėjo pagrindinis jos organizatorius Pranas Majauskas, buvęs sunkiaatletis, jėgos trikovininkas, treneris, šiuo metu sporto organizatorius ir muziejininkas. Jis apgailestavo, kad neturima nė vieno gyvo tos olimpiados dalyvio. Dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti ir 1956 m. Melburno olimpiados prizininkas 84-erių Romualdas Murauskas. Į susirinkusius svečius kreipėsi LTOK Garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, praeityje buvęs krepšininkas ir buvęs Kauno meras Gediminas Budnikas bei kiti. Tarp olimpinių prizininkų šventėje galėjai matyti Birutę Kalėdienę, Arvydą Juozaitį, Robertą Žulpą, Gytį Juškevičių ir, žinoma, čempionę, LTOK prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę.

Jubiliejinio renginio dalyvius Marijampolės - šių metų Lietuvos kultūros sostinės - vardu pasveikino vicemeras R. Makauskas. Jis akcentavo, kad sportas neatsiejamas nuo kultūros.

Po oficialių kalbų visi dalyvavusieji buvo pakviesti prie regionų stalų pasivaišinti delegacijų atsivežtomis vaišėmis. Nuo sūduvių stalo greitai dingo saldinis sūris, lašiniai ir skilandis, kurį stipriomis rankomis raikė buvęs sunkiaatletis A. Kirkliauskas. O mišraus vokalinio ansamblio „Savito" dainininkai išjudino šokti ir taip pratęsė Alytaus trečiojo amžiaus universiteto senjorių pradėtas linksmybes.

Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje marijampoliečiai buvo iškovoję keletą pasididžiavimo vertų apdovanojimų. Čempionu buvo tapęs sunkiaatletis Juozas Penčyla. Kaip savo knygoje „Marijampolės sporto ištakos ir krepšinio kelias" rašo žinomas krepšinio treneris Gintautas Žibūda, šis aukso medalininkas buvo istorinės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis, pirmasis garsus Marijampolės sunkumų kilnotojas entuziastas, be galo talentinga ir užsispyrusi asmenybė. Ne tik kilnojo svorius, bet ir slidinėjo, čiuožė, važinėjo dviračiu, boksavosi, kilnojo štangą ir treniravo kitus. Tapęs olimpiniu Lietuvos meisteriu (kaip tuo metu vadinti čempionai), J. Penčyla net penkis kartus apgynęs šį titulą. Pirmojoje olimpiadoje gerai sekėsi ir marijampoliečiui boksininkui S. Daugirdui - pussunkio svorio varžybose jis iškovojo bronzos medalį. Dar vienas Marijampolės sportininkas, boksininkas A. Velička, tautinės olimpiados kovas pralaimėjo, tačiau prisimenamas kaip „kietas riešutas" varžovui iš Amerikos. Marijampolės „Šaulio" klubo lengvaatletis Juozas Sodaitis olimpiados estafetiniame bėgime laimėjo sidabro medalį. Puikiai pasirodė ir Marijampolės stalo teniso komanda, laimėjusi 2-ąją vietą. Šaudymo varžybose dalyvavo marijampolietis šaulys A. Jelenskas, komandinėse varžybose tapęs prizininku. Nors Sūduvos krašte futbolas kultivuojamas jau beveik 100 metų, į Pirmąją tautinę olimpiadą tarp 16-kos komandų buvo pakviesta tik Kybartų vienuolikė. Deja, aštuntfinalyje ji pralaimėjo pajėgesnei Kauno komandai ir pasitraukė iš varžybų.

20180728-olimpiada4-15633.jpg

20180728-olimpiada3-15632.jpg

20180728-olimpiada1-15630.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt