Prognozuojama, kad elektros kainos kitąmet išliks panašios (papildyta)

Lietuva

Elektra / Unsplash

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

335265

Didėjant elektros Lietuvos generacijai, tiek didmeninės, tiek mažmeninės elektros kainos 2025-aisiais turėtų laikytis panašiame lygyje kaip ir šiemet, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analizė.

„Elektros kainos priklausys nuo to, kokios bus didmeninės kainos. Didmeninės kainos tikrai neturėtų didėti, jos išliks panašaus lygio. Turėtų panašaus lygio išlikti ir mažmeninės kainos, bet jos, be abejo, peržiūrimos dažniau, ir mes tikrai turėsime situacijų, kai jos mažės“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LEA direktorė Agnė Bagočiūtė.

„Šiais metais elektros kainos stabilizavosi. Besibaigiančiais metais elektros kainos vidurkis siekė apie 85-86 eurus už megavatvalandę. Reikėtų pasidžiaugti, kad tokias kainas mes matėme prieš keturis metus. Kitiems metams irgi prognozuojamos labai panašios kainos“, – tikino ji.

Didmeninė elektros kaina šiemet Lietuvoje mažėjo labiausiai tarp visų Baltijos šalių ir išliko mažesnė nei kaimyninėje Lenkijoje.

Anot A. Bagočiūtės, tam didelės įtakos turės didėjanti Lietuvos elektros generacija iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Kitais metais didmeninių elektros kainų vidurkis gali siekti apie 90 eurų už megavatvalandę – tai yra išlikti panašus šiais metais buvusiam vidurkiui. Tačiau svarbu suprasti, kad tai metinis vidurkis, (...) ir žiemą kainos būna kiek didesnės, o dėl išaugančių hidroelektrinių generacijos pavasario mėnesiais tos kainos sumažėja“, – teigė ir LEA analitikas Dovydas Balčiūnas.

Anot LEA vadovės, konkrečios gyventojų sąskaitos už elektrą priklausys nuo jų pasirinktų elektros tiekėjų planų.

„Jų kainos buvo šiemet kažkur apie 2,5 proc. mažesnės nei praėjusiais metais ir vidurkis svyravo 24-26 centų už kilovatvalandę ribose“, – kalbėjo A. Bagočiūtė.

Vidutinė mėnesio elektros sąskaitos suma tiekėjo „Ignitis“ klientams sudarė apie 46 eurus (kurie suvartoja 161 kilovatvalandę per mėnesį), o tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ vartotojams – 57 eurus (suvartoja atitinkamai 232 ir 229 kWh per mėnesį).

Per metus fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai sumažėjo 5 proc., per paskutinius dvejus metus šios kainos vidutinis tarifas siekė 0,26 eurų už kWh. Labiausiai arba 19 proc. per metus mažėjo visuomeninio tiekimo tarifai.

„Valstybės reguliuojamos kainos padidinti tarifai daugiausiai turėjo įtakos nefiksuotos kainos planams“, – teigė ir analitikas Vytenis Gudelis.

Nepaisant to, kad šiemet visuomeninio tiekimo tarifai buvo mažesni, tik 1 proc. trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojų grįžo į visuomeninį tiekimą. 2022 m. birželį daugiau nei pusė arba 68 proc. visų elektros vartotojų buvo pasirinkę nepriklausomus tiekėjus, jų skaičius 2023 m. sudarė beveik 73 proc., šiemet – beveik 72 proc.

„Didėjimo per šitus metus didelio nebuvo“, – sakė V. Gudelis.

Garantiniame tiekime buitinių vartotojų skaičius paskutinius dvejus metus išliko stabilus ir sudarė 2,4 proc.

Augo elektros gamyba

Pasak energetikos agentūros analitiko Tado Norvydo, šiemet elektros Lietuvoje iš viso pagaminta apie 6,7 teravatvalandžių (TWh) arba 35 proc. daugiau nei pernai (apie 4,9 TWh).

„Labiausiai šis augimas vyko dėl gaminančių vartotojų, jų įrengtų saulės elektrinių galia sudarė 60 proc. visų šiemet įrengtų elektrinių galios“, – aiškino T. Norvydas.

Saulės elektrinės yra ir greičiausiai augantis elektros gamintojas – ypač individualios, kurių šiemet įrengta 78 proc. daugiau nei pernai.

Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Joje numatyta, kad 2030 m. saulės elektrinių galia turėtų siekti 4,1 tūkst. MW. Dabar įrengtų saulės elektrinių galia siekia beveik 2 MW, kas sudaro 48 proc. strategijoje numatyto tikslo. Tikimąsi, kad kitąmet bendra visų saulės elektrinių galia pasieks 2,7 tūkst. megavatų (MW).

Iš viso gaminančių vartotojų Lietuvoje šiuo metu yra 122,7 tūkst., kai NENS numatyta šį skaičių per šešerius metus padidinti iki 300 tūkst. gaminančių vartotojų.

Tuo metu, anot T. Norvydo, didžiąją vėjo elektrinių dalį sudaro ne individualios, bet komercinės, statomos įmonių – šiemet jų iš viso įrengta 82 proc. daugiau nei pernai, bendra galia pasiekė apie 1,74 tūkst. MW, t. y. paaugo 231 MW.

„Augimą lėmė būtent didieji komerciniai vėjo elektrinių parkai“, – teigė analitikas.

Šiemet gamybą pradėjo du nauji parkai Kelmės rajone, taip pat vienas Jurbarko rajone, tad per metus vėjo elektrinių galia padidėjo 513 MW.

Tiesa, dabar iš vėjo Lietuvoje elektros pagaminama beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

Kitąmet tikimąsi, kad bendra visų vėjo elektrinių galia pasieks 2,2 tūkst. MW, kai energetinėje strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. šis skaičius turėtų sudaryti 5,9 tūkst. MW.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt