Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus / Dainius Labutis/ELTA
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Lietuvoje turime gana daug lengvatų, kurios skaičiuojamos milijardais eurų. Kai kurios yra esminės – tai būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas ir pan. Bet yra lengvatų, kurių reikalingumą, mūsų galva, reikėtų persvarstyti ir įvertinti, ko mes siekiame tomis lengvatomis“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Šimkus.
„Ir tada Finansų ministerija galėtų įvertinti, ar tai tenkina, ar ne, gal lengvata pasiekti rezultatai nebereikalingi į ateitį“, – pridūrė jis.
Kaip pavyzdį LB valdybos pirmininkas pateikė mažų įmonių pelno mokesčių lengvatą, dėl kurio bendrovės stabdo savo augimą.
„Iš to, ką dabar turime, matome, kad mažos įmonės susigrupavo ties tais mažo mokėjimo intervalais“, – tikino G. Šimkus.
Paklaustas, ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas būtų geras būdas rasti lėšų gynybai, G. Šimkus teigė, kad prieš to imantis reikėtų peržiūrėti pajamų ir nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą.
„Veiklos formų įvairovės peržvelgimas, pajamų apmokestinimas ne pagal veiklos formą, sudedant visas pajamas, NT mokestis, ne naujas, bet esamo praplėtimas. Mano galva yra labai svarbiu dalykų, kuriuos galima padaryti prieš pereinant prie kalbos apie PVM“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.