„Lazdijų šilumos“ vadovas: dėl brangstančio šildymo kalti ne mes, o institucinis nelankstumas

Lazdijai

UAB „Lazdijų šiluma“ vadovas R. A. Viniarskas atskleidė, kad ateinantį šildymo sezoną šiluma brangs apie 25 procentus.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

190103

Vienos mažiausių šalyje šilumos tiekėjų įmonės UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Remigijus Aleksandras Viniarskas teigia nesutinkantis, jog dėl brangstančio šildymo kalti tik kuru laiku neapsirūpinę šilumos tiekėjai.

„Nėra teisinga kaltinti šilumos įmones, kad šios esą laiku nepasirūpino įsigyti rinkoje kuro, dėl ko dabar, išaugus žaliavos kainoms, esame priversti didinti savo teikiamų paslaugų įkainius. Brangstančią šilumos energiją lemia daugiau veiksnių nei tik kuro kaina, ir čia aš, kaip senas energetikos profesionalas, matau nemažą mūsų institucijų nesusikalbėjimą, nekoordinavimą savo vadovaujamų sričių klausimų“, – sako šilumininkas.
Pasigenda mobilumo priimant teisės aktus
Prieš pusmetį Lazdijų savivaldybei priklausančios šilumos tiekimo įmonės vadovu tapęs R. A. Viniarskas kaip pavyzdį pateikia Aplinkos, Energetikos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų „nesusikoordinavimą“, kai dėl bendrai nederinamų veiksmų įmonės priverstos branginti teikiamos paslaugos kainą.
„Žaliavos įsigijimas yra griežtai reglamentuotas, ir įsigyti biokurą, sakykime, mūsų katilinėms ne per biržą, bet iš atskirų tiekėjų savarankiškai yra praktiškai neįmanoma. Lazdijų kraštas yra itin miškingas, nemažai privačių miško savininkų mielai parduotų nedidelius kiekius malkinės medienos, tačiau, norėdami jos įsigyti, mes privalome vadovautis reglamentavimu, jog perkamos žaliavos kaina privalo būti 10 procentų mažesnė nei vidutinė Lietuvos kaina. Kitu atveju gresia didžiulės baudos. Mes Šilumos tiekėjų asociacijoje ne kartą kėlėme klausimą, kad gal būtų galima kainos vidurkį imti ne Lietuvos, bet regionų mastu, tačiau tokiam lankstumui reiktų taisyti teisės aktus, o tam reikia Energetikos ministerijos iniciatyvos. Iniciatyvos nėra, o jei ir būtų, įstatymas Seime būtų priimtas nežinia kada, įsigaliotų dar vėliau, kai kuro pirkti mums reikia čia ir dabar, tai kalbant iš esmės aš pasigendu mobilumo sprendžiant šiuos klausimus“, – sako „Lazdijų šilumos“ direktorius.
Jis pateikė pavyzdį, kai Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) net ketverius metus delsė „Lazdijų šilumai“ patvirtinti bazinę šildymo kainą.
„Ketverius metus, ignoruojant įstatymą, nebuvo tvirtinama bazinė šilumos kaina, tai apie kokią efektyvią veiklą ir planavimą įmonė gali galvoti?“ – teigia R. A. Viniarskas.
Socialiai remtini skolininkai – viena iš bėdų
Kita aplinkybė, lemianti įmonių mokumą ir galimybę laviruoti įsigyjant didesnius kuro kiekius tuomet, kai kainos biržoje yra palankesnės, – pačių šilumos įmonių apyvartinių lėšų stygius.
„Mes, mažosios įmonės, ne paslaptis, kad operuojame lėšomis, kurios yra surenkamos iš šilumos tiekėjų. Net ir dešimtis eurų mums yra aukso vertės. Tačiau skolininkai, gyvenantys savivaldybių socialiniuose būstuose ir piktybiškai nemokantys už teikiamą paslaugą, yra akmuo po kaklu. Net ir gaudami įvairias kompensacijas, socialines pašalpas, tokie asmenys piktybiškai vengia mokėti už paslaugas. Savivaldybės tikina negalinčios jų iškeldinti, nes dauguma tokių šeimų turi mažamečius vaikus. Kita vertus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų inicijuoti tam tikrą reglamentavimą, kad dalis mokamų išmokų būtų nukreipiamos tiesiogiai apmokėti tokių asmenų komunalinėms paslaugoms, tačiau tokios iniciatyvos nėra. Mūsų įmonei tokie skolininkai įsiskolinę 80 000 eurų. Mums tai yra didžiulė suma, juolab kad skolos yra pradelstos, ilgalaikės, ir, tiesą sakant, mažai turiu vilčių, kad jas kada atgausime, nes nei iš tokių ką paimsi, nei juos teismais pagąsdinsi. Savivaldybių administracijos, kurioms nuosavybės teise tokie socialiniai būstai priklauso, taip pat neskuba mokėti už nuomininkų paslaugas, kaip ir sakosi negalintys tokių nuomininkų iš patalpų iškeldinti“, – sako R. A. Viniarskas.
Nuostolius ir kainą didina nerenovuoti daugiabučiai
Energetikas kelia klausimą ir dėl Aplinkos ministerijos kuruojamos daugiabučių namų renovacijos programos.
„Ne paslaptis, kad renovacija yra sulėtėjusi, bendrijos labai rezervuotai žiūri į sumažėjusią valstybės paramą ir į tai, kad, išaugus statybų medžiagų ir darbo kainoms, sunku rasti bendrovių, kurios apsiimtų renovuoti daugiabučius už gyventojams įkandamą kainą. Dažnu atveju, nupirkus tokią paslaugą pigiai, atitinkama būna ir jos kokybė, ir vėliau išlendantis renovacijos brokas šilumos energijos nuostolius tik padidina“, – teigia „Lazdijų šilumos“ vadovas.
Kalbėdamas apie alternatyvius kuro šaltinius, kaip žilvičių biomasę, vėjo, saulės energiją, kurią būtų galima naudoti šilumos energijos gamybai, R. A. Viniarskas teigia, kad pasigenda valstybinės politikos nuoseklumo – skatinti tokių šaltinių kūrimąsi bei liberalizuoti rinką žaliavų tiekimui.
„Vienas iš pavyzdžių – naujasis dujotiekis, kuris per Lazdijų rajoną tiesiamas į Lenkiją. Jis tiesiamas ne tik per Lazdijų rajoną, bet ir per Alytaus rajono savivaldybę, Alytaus miestą, netoli ir Marijampolė, Druskininkai, Kalvarijos savivaldybė. Žinoma, kaštų naudos analizė parodytų, kiek perspektyvu būtų buvę šiam kraštui turėti infrastruktūros atšakas ir dujomis aprūpinti šį Lietuvos regioną ir jo vartotojus, juolab žinant, kad visai čia pat ir „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Tačiau nei tokios analizės kas darė, nei savivaldybėms buvo suteikta proga savose strategijose svarstyti galimybę pasinaudoti būsima infrastruktūra“, – sako R. A. Viniarskas.
Šiluma brangs ketvirtadaliu dabartinės kainos
R. A. Viniarskas neslepia, Lazdijų ir Veisiejų miestų gyventojams, kuriems šilumos energiją tiekia jo vadovaujama įmonė, ateinantį šildymo sezoną kaina augs apie 25 procentus.
„Jau ir dabar ši kaina, lyginant su Vilniaus ar mums artimesnio Alytaus šildymo kainomis, yra didelė. Tam, be abejo, yra ir objektyvių priežasčių – mažas vartotojų skaičius. Turime vos 1 202 šilumos vartotojus, iš kurių didžiąją dalį – 1 134 – sudaro daugiabučių namų gyventojai. Per metus mes pagaminame 13 000 kWh šilumos energijos, rugsėjo mėnesiui patvirtinta vienanarė kaina mūsų įmonėje yra 6,28 Eur/kWh + PVM, kai, pvz., Vilniuje – 4,28 Eur/kwh +PVM, Alytuje – 5,13 Eur/kWh + PVM. Karšto vandens kubinį metrą mūsų bendrovė fiziniams vartotojams parduoda už 6,50 Eur +PVM, o Vilniuje ši kaina yra 4,28 Eur +PVM, Alytuje – 5,46 Eur + PVM už kubinį metrą“, – sako R. Viniarskas.
Prieš porą metų įmonė „Lazdijų šiluma“ investavo į naujų biokuro katilų įrengimą katilinėse ir šiuo metu šilumos energijos gamybai naudoja tik biokurą.
„Esame apsirūpinę kuro atsargomis iki sausio mėnesio, o kas bus toliau ir kokiomis kainomis pirksime rinkoje – niekas nežino. Mes kasdien sulaukiame gyventojų, ypač ūkininkų, miško savininkų, skambučių, kur siūloma pirkti medieną, tačiau mūsų rankos surištos. Tiesą sakant, nors esame įsigiję ir techniką medienai vežti, ir smulkintuvą medienos drožlėms gaminti, tačiau realiai negalime nuvažiuoti net kelmo, išversto prie melioracijos griovio, pasiimti ir susmulkinti, nes jei kas nors paskųs, tai bauda bus tokia, jog įmonei teks skelbti bankrotą, o man – ir prokurorų kabinetus pavarstyti“, – piktinosi situacija šilumos energijos gamybos rinkoje „Lazdijų šilumos“ vadovas R. A. Viniarskas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt