Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sankcijos. Europos Komisija pagrasino, kad jei Lietuvoje liks lauko tualetų, šalies lauks milijoninė bauda. Baudos laukia ir lauko tualetus turinčių gyventojų (Etaplius.lt nuotr.).
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Dalis gyventojų, tebesinaudojančių lauko tualetais, gali sulaukti baudų. Priimant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, tokią nuostatą nuo gegužės 1 d. įtvirtino šalies valdžia.
Siekiama ne tik paskatinti žmones jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, bet ir išvengti finansinių sankcijų dėl ES direktyvos neatitikimo. Visgi panašu, kad išsisukti nepavyks ne tik Lietuvai, bet ir lauko tualetų nesuskubusiems atsisakyti jų savininkams.
Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, ji įsipareigojo atitikti nuotekų tvarkymo reikalavimus. Vienas opiausių kriterijų Lietuvai – Europos Komisijos (EK) reikalavimas, kad ne mažiau kaip 98 proc. 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotai. Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose, pavienėse sodybose bei kolektyviniuose soduose.
Dar 2017 m. vasario mėnesį EK pradėjo pažeidimo procedūras prieš Lietuvą, kadangi ši nesugebėjo įvykdyti minėto reikalavimo. EK pagrasino, kad, nesiimant veiksmų, Lietuvos lauks milijoninė bauda. Tai EK pakartojo šių metų sausį.
Ji dar kartą paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. EK atstovybė Lietuvoje taip pat pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.
Visgi situacija Lietuvoje rodo, kad EK gali būti priversta skirti baudą, nepaisydama bent kelių įspėjimų. ES priimtą direktyvą Lietuva žada visiškai įgyvendinti 2023 m., todėl Lietuvai egzistuoja reali grėsmė gauti milijoninę baudą.
Baudų gali sulaukti ne tik valstybė, bet ir patys Lietuvos gyventojai. Įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo šių metų gegužės 1 d. gyventojai, kurių individualių nuotekų tvarkymas neatitiks reikalavimų, privalės prisijungti prie esamos centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Per 9 mėn. to nepadarius, grės sankcijos – įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 100 Eur.
Etaplius.lt informacija