PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Pasaulis2025 m. Vasario 18 d. 15:49

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras: Kinija naudojasi karu Ukrainoje, kad padidintų savo kariuomenės pasirengimą karui

Pasaulis

Kinijos armija. / Scanpix

Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA


345416

Kinija naudojasi karu Ukrainoje, kad padidintų savo kariuomenės pasirengimą karui, sakoma Konstitucijos apsaugos biuro, vienos iš trijų Latvijos saugumo tarnybų,  2024 m. metinėje viešoje ataskaitoje.

Kinijos žvalgybos tarnybos renka tiek strateginę, tiek taktinę informaciją. Tokios informacijos gavimas leidžia Pekinui pasimokyti iš praktinės Rusijos ir Ukrainos patirties mūšio lauke ir padaryti išvadas, kaip veiksmingai remti Rusiją, sakoma pranešime.

Kinija aiškiai parodė, kad vertina Rusijos režimo stabilumą. Vladimiro Putino režimo žlugimas ar jo pralaimėjimas Vakarams vertinamas kaip reikšminga geopolitinė grėsmė ir veiksnys, ribojantis Kinijos užsienio politikos tikslą pakeisti esamą tarptautinę tvarką.

Kinija yra suinteresuota išlaikyti politinį status quo Rusijoje, nes tai stiprina strateginę Kinijos konkurenciją su JAV ir pastangas esamą tarptautinę tvarką pertvarkyti į palankesnę autoritariniams režimams.

Kinija taip pat tikisi, kad bendradarbiavimas su Rusija suteiks reikiamos paramos galimų regioninių konfliktų, pavyzdžiui, Taivane ar kitur, scenarijų atveju, kai Kinija susidurtų su įtakos praradimu, ypač regioniniu mastu, sakoma Konstitucijos apsaugos biuro ataskaitoje.

Rusijos režimo stabilumas taip pat glaudžiai susijęs su ekonomine nauda, ​​kurios reikia Pekinui siekiant susidoroti su vidaus iššūkiais. Kinijos ir Rusijos santykiai yra pagrindinis Pekino strateginės konkurencijos su JAV Pietryčių Azijoje ir visame pasaulyje elementas. 2024 m. toliau buvo plėtojama „draugystė be ribų“, kurią Pekinas ir Maskva paskelbė prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą, gilinamas strateginis koordinavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos, investicijų ir energetikos, taip pat karinėse srityse.

Vakarų sankcijoms padidinus Rusijos tarptautinę izoliaciją, Kinijos ekonominiai ryšiai su Rusija smarkiai sustiprėjo. Pekinas pakeitė ankstesnį atsargų savo požiūrį į Maskvos ekonominę galią didindamas įtaką Rusijos ekonomikai.

Per pirmuosius dešimt 2024 m. mėnesių dvišalės Kinijos ir Rusijos prekybos vertė siekė 202,2 mlrd. JAV dolerių, o bendra prekybos apimtis išaugo 26,3 procentais.

Kinija padidino aukštos pridėtinės vertės ir dvejopo naudojimo prekių eksportą į Rusiją. Kinija tiesiogiai nesiunčia karinių tiekimų Rusijai, tačiau vieši duomenys rodo, kad dvejopo naudojimo prekių kas mėnesį eksportuojama daugiau nei už 300 mln. JAV dolerių, o tai sudaro mažiausiai trečdalį viso Kinijos eksporto į Rusiją. Nustatyta, kad šios prekės yra prioritetinės žaliavos ginklų, įskaitant raketas ir bepiločius orlaivius, gamybai. Taigi Pekinas remia Rusiją ne tik apeinant sankcijas, bet ir tęsiant karo veiksmus Ukrainoje, sakoma Konstitucijos apsaugos biuro pranešime.

Tuo pačiu metu Kinija aktyviai riboja savo potencialią priklausomybę nuo tiekimų iš Rusijos, pavyzdžiui, atsisakė investuoti į Sibiro dujotiekio projektą. Pekinas taip pat įgyja finansinių ir ekonominių pranašumų pirkdamas rusiškas dujas sumažinta kaina (2025 m. ji ir toliau bus maždaug 35 proc. mažesnė nei kaina, už kurią Maskva tiekia dujas Europai).

Pernai Kinija viešai susitarė su Rusija stiprinti karinius ryšius didinant bendrų karinių pratybų skaičių, mastą ir sudėtingumą. Abi šalys taip pat kasdien vykdo bendrą patruliavimą Ramiajame vandenyne.

Per bendras pratybas Kinija demonstruoja savo karinį potencialą, kad atgrasytų JAV.

Kinija ir toliau daug dėmesio skiria savo kariuomenės modernizavimui. Saugumo požiūriu Kinijos santykiai su Rusija yra pagrįsti Maskvos parama Kinijos kariuomenės modernizavimui ir plėtrai.

#LATVIJA#KONSTITUCIJOS#APSAUGOS#BIURAS#ATASKAITA
#KINIJA#RUSIJA#UKRAINA#JAV