Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Traukinys. AB Lietuvos geležinkeliai nuotr.
Svajūnas LaukineitisŠaltinis: BNS
„Rail Baltica“ buvo suplanuotas kaip projektas, kuris duotų papildomą impulsą Baltijos šalių ekonominei plėtrai ir kartu sustiprintų jų saugumą. Dabar, vietoj ekonominio stimulo, viskas krypsta į ekonominę krizę su visa iš to kylančia saugumo rizika“, – agentūrai LETA sakė N. Ušakovas.
Anot jo, projektas gali būti tęsiamas tik nuodugniai jį patikrinus, patikslinus terminus bei apimtis.
N. Ušakovo teigimu, svarbu suvokti realią projekto kainą, nustatyti jo finansavimo galimybes, būtina nubausti tuos, kurie kalti dėl smarkiai išaugusių kaštų ir vėlavimų.
Latvijos europarlamentaras pabrėžė neabejojantis projekto svarba, tačiau, jo nuomone, „Rail Baltica“ įgyvendinimas negali būti finansuojamas didinant mokesčius.
Kaip jau buvo skelbta, atnaujintomis projekto išlaidų analizės duomenimis, Baltijos šalyse jos gali siekti 23,8 mlrd. eurų, palyginti su 2017 metais numatytais 5,8 mlrd. eurų. Šiuo metu nėra aiškumo dėl tolesnio projekto įgyvendinimo ir valdymo modelio bei finansavimo šaltinių.
„Rail Baltica“ – Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti – tiesiamas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. 870 kilometrų ilgio magistralė sujungs Baltijos valstybes su Europos geležinkelių tinklu.