Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Stasys GimbutisŠaltinis: ELTA
Ji pažymėjo, kad ministro siūlomus sprendimus valdančioji koalicija toliau nagrinės antroje lapkričio pusėje. Tuo tarpu Ekonomikos ministerija tęsia darbą, rengdama reikiamas įstatymų pataisas.
Ministras siūlo nustatyti kasdienio produktų krepšelio antkainių lubas. Pasiūlymo esmė – apriboti prekybos įmonių veiksmų laisvę formuojant kainų politiką.
Taip pat siūloma kiekvienoje prekių kategorijoje nustatyti minimalią kainą. Pagal šį pasiūlymą būtų apibrėžtas kasdienio vartojimo prekių krepšelis, kur kiekvienoje prekių kategorijoje prekybos įmonė turėtų savo parduotuvėse pasiūlyti bent vieną prekę už mažiausią rinkoje kainą.
Taip pat svarstoma galimybė įdiegti skaitmeninį kainų palyginimo įrankį, kuris padidintų mažmeninės prekybos įmonių konkurenciją dėl pirkėjų ir teigiamai atsilieptų kainų politikai.
Svarstoma ir galimybė įvesti draudimą naikinti neparduotus maisto produktus. Toks draudimas paskatintų prekybos įmones aukoti arba parduoti produkcijos likučius mažesne kaina, tad prekės būtų prieinamesnės.
Kaip pažymėjo ministro patarėja, šiuo planu siekiama kelių tikslų, iš kurių svarbiausias – užtikrinti, kad Latvijos gyventojai nepermokėtų už būtiniausias prekes. Taip pat siekiama šalinti vietinių ir importinių produktų kainų skirtumus bei sureguliuoti tiekimo grandinės dalyvių santykius, kad gamintojai nebūtų verčiami parduoti prekes nepagrįstai mažomis ar netgi savikainos nesiekiančiomis kainomis. Taip pat planuojama padėti didinti vietinių maisto produktų dalį parduotuvėse.
Siekiant subalansuoti gamintojų ir prekybos įmonių santykius, siūloma padaryti pataisų įstatyme dėl nesąžiningos prekybos uždraudimo, patikslinus, kas laikoma nesąžininga praktika, ir uždraudus prekybos įmonėms reikalauti iš tiekėjų mažesnių už gamintojų gamybos sąnaudas arba joms artimų kainų. Prekybos įmonių atsakomybė už įstatymo pažeidimą turėtų būti padidinta iki 4 proc. grynosios apyvartos.