Laktozės netoleruoja kas trečias lietuvis: vis dar yra savivaldybių, kurių mokyklose netiekiamai pritaikytas maitinimas

Lietuva

Pexels.com

Sandra KindiukŠaltinis: ELTA

287753

Lietuvoje maždaug kas trečias žmogus netoleruoja laktozės, o dalis yra alergiški karvės pieno produktams, sako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova. Ji pažymi, kad su tokiomis problemomis susiduria ne tik suaugę, bet ir vaikai. Todėl, specialistės teigimu, svarbu pritaikyti ir mitybą, kurioje nebūtų laktozės, o alergijų atveju – atitinkamų alergenų.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše yra nurodyta, ką turėtų valgyti vaikai, kurie netoleruoja laktozės ar turi alergijų. Atsižvelgiant į šį aprašą, maitinimą organizuoja pačios savivaldybės, tačiau Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos organizavimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė nurodo, kad dalis savivaldybių ministro reikalavimus vykdo ne itin atsakingai.

„Esame apklausę savivaldybes dėl pritaikyto maitinimo, tai situacija labai įdomi. Yra tokių savivaldybių, kur apie 10 proc. vaikų ugdymo įstaigų tiekiamas pritaikytas maitinimas, bet yra ir tokių, kur pritaikyto maitinimo netiekia nei vienam vaikui. Turbūt suprantame, kad taip nelabai gali būti. Įvairios alergijos ar laktozės netoleravimas – ganėtinai dažnai pasitaikanti problema visuomenėje, ypač vaikų tarpe. Turbūt toje savivaldybėje maitinimas organizuojamas prasčiau. Kur specialistai į minėtas problemas žvelgia atidžiau, ten jau yra apie 10 proc. gaunančiųjų pritaikytą maitinimą“, – Eltai teigė I. Gudanavičienė.

Ugdymo įstaigos pritaikytą maitinimą sveikatos sutrikimų turintiems vaikams privalo užtikrinti, jei atitinkamos alergijos ar laktozės netoleravimas paminėtas kasmet atnaujinamose vaikų sveikatos pažymose. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše.

Pasak I. Gudanavičienės, savivaldybės dėl pritaikyto maitinimo ugdymo įstaigose paskutinį kartą apklaustos praėjusiais 2022 metais. Tačiau, kuriose toks maitinimas netaikomas nė vienam vaikui – įvardyti negalėjo.

„Įvardinti negaliu, nes yra apibendrinti duomenys. Kai mes bendraujame su savivaldybėmis, paprasčiausiai atkreipiame dėmesį, kad tas pritaikytas maitinimas yra svarbus“, – komentavo Sveikatos apsaugos departamento atstovė.

Dietistė V. Kurpienė: laktozės netoleravimo požymiai gali būti ir labai specifiniai

Laidai „Delfi diena“ dietistė Vaida Kurpienė įvardijo, kokie gali būti laktozės netoleravimo požymiai pavartojus pieno produktų: gali išberti spuogais, kankinti viduriavimas ar galvos skausmas. Požymiai gali būti ir nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis ar pilvo pūtimas – nors, pažymi ji, tokie simptomai gali varginti ir dėl daugybės kitų priežasčių.

Pasak V. Kurpienės, paprasčiausias būdas patikrinti, ar netoleruojate laktozės – savaitę ar dvi nevartoti jokių pieno produktų ir tada stebėti, ar keičiasi sveikata.

Panašūs į laktozės netoleravimo simptomus yra ir pieno baltymo neskaidymo simptomai.

„Pieno produktai susideda iš laktozės, kuri skyla mūsų organizme arba dar iki atėjimo į mūsų kūną, ir taip pat iš baltymo. Pieno baltymas gali būti A2 arba A1 tipo. A2 tipas būdavo piene daug anksčiau, kai karvės bėgiodavo laisvėje. Teigiama, kas A2 tipą organizmas skaido daug lengviau“, – sakė dietistė.

V. Kurpienė įvardijo ir pagrindinius skirtumus tarp laktozės ir pieno baltymo netoleravimo. Laktozės netoleravimas, anot specialistės, gali praeiti savaime. Tačiau, tęsė ji, baltymo neskaidymas dažniausiai lieka visam gyvenimui.

„Baltymo skaidymas labai retai keičiasi bėgant metams, o laktozės netoleravimas labai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, taip pat nuo sveikatos. Dabar labai daug kas serga, kai pakyla temperatūra arba nebūtinai, kai organizmas kovoja su liga ir naikina blogas bei geras bakterijas – laktozė gali būti prastai skaidoma. Sergant pasikeičia žarnyno mikrobiota, gebėjimas skaidyti, tada ir kitą maistą blogiau virškiname“, – aiškino V. Kurpienė.

Auga produktų be laktozės populiarumas

Pastaruoju metu prekybininkai pastebi, kad visuomenės pieno produktų vartojimo įpročiai keičiasi. Nemaža dalis pirkėjų renkasi pieno produktus be laktozės arba su papildoma laktaze, t.y., fermentu, kuris išskaido laktozę.

„Tokio pieno (be laktozės – ELTA) populiarumas tikrai ryškiai auga, per šiuos metus pieno be laktozės pardavimų augimą fiksuojame apie 60 proc“, – prekybos pokyčius įvardijo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė taip pat sako, kad lietuviai vis dažniau renkasi pieno produktus, kuriuose nėra laktozės, tačiau didžiausią pieno produktų be laktozės pardavimų augimą pastebėjo prieš porą metų.

„Šiuo metu pieno su laktoze produktai yra vis dar populiaresni. Didžiausias augimas pieno be laktozės produktų kategorijoje buvo 2021 metais – kone 50 proc., kuomet asortimente ženkliai padaugėjo minėtų produktų. Šiuo metu paklausa stabili“, – sakė E. Krasauskienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt