Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Benas BrunalasŠaltinis: ELTA
Tokį ultimatumą iškėlę Laisvės partijos atstovai pasidžiaugė, kad sukūrė prielaidas kalbėtis apie svarbų klausimą koalicijoje, kurioje, jų pačių teigimu, trūksta dialogo kultūros.
Tačiau, panašu, kad džiaugtis kol kas galima tik padidėjusiu žiniasklaidos dėmesiu – nei konservatoriai, nei liberalai dėl „laisviečiams“ rūpimų dalykų iš naujo diskutuoti nepanoro.
Kaip sako Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, po nutekintų „laisviečių“ planų koalicijos partnerių pozicijos dėl civilinės sąjungos yra tokios, kokios yra girdimos viešojoje erdvėje.
„Tiek žinių, visi dirba savo darbą“, – Eltai teigė V. Mitalas, pridurdamas, kad artimiausia proga kolektyviai aptarti „laisviečiams“ svarbų klausimą veikiausiai bus koalicinė taryba.
„Koalicinė taryba, matyt, neužilgo įvyks. Galbūt lapkričio pradžioje. Esame sutarę, kad kas mėnesį ją darome (...) Tada ir pasikalbėsime, koks yra bendras mums svarbių darbų grafikas ir ką darome dėl nekilnojamo turto mokesčio, ką darome dėl civilinės sąjungos“, – teigė politikas.
Tačiau sprendžiant iš viešai išsakomų koalicijos partnerių minčių, tikėtis proveržio dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto nereikėtų. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama „laisviečių“ svarstymus griebtis politinio spaudimo, pirmiausiai prakalbo apie politinės brandos stoką Laisvės partijoje, o ne apie beįsižiebiančius gaisrus koalicijoje.
Vytautas Mitalas. ELTA / Andrius Ufartas
„Toks kelias kalba labiau apie įtampas pačioje Laisvės partijoje. Taip pat apie spaudimą, kurį Laisvės partija patiria viduje dėl to, kad nesubalansavo pažadų, lūkesčių bei galimybių. Žmogiškai aš tai labai suprantu, bet politiškai tai atrodo taip, kaip atrodo“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, „laisviečiai“ neteisūs ne tik dėl pasirinkto būdo išsakyti nepasitenkinimą partneriais. Politikė leidžia suprasti, kad klausimų kelia ir pats „laisviečių“ užmojis kuo greičiau uždaryti civilinės sąjungos klausimą.
„Laisvės partija partnerystės klausimą, deja, padarė savo išlikimo klausimu. Jie įsivarė save į kampą“, – teigė ji, primindama, kad „laisviečiai“ šį užmojį įgyvendinti žadėjo per 100 pirmųjų kadencijos dienų.
Tokia „nepamatuota ambicija“, svarsto Seimo pirmininkė, tarsi priešinga politinei trajektorijai, kurią pasirinko jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis. O jis, pažymi V. Čmilytė-Nielsen, šioje Seimo kadencijoje savęs peršokti nebandė.
„Aš galiu pasakyti tik tiek, kad Liberalų sąjūdis žmogaus teisių srityje skambiai kažko daug nežadėjo. Pažvelgus į mūsų žmogaus teisių srities programą, mes 5-6 dalykus jau esame įgyvendinę. Tiek smurto prieš moteris srityje, tiek lygių galimybių srityje. Mes nežadėjome, o darėme“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Viktorija Čmilytė-Nielsen. ELTA / Dainius Labutis
Didieji partneriai pasiūlė balsų ieškoti kitur: ultimatumą pavadino „horoskopų rašymu“
„Laisviečių“ sukurptas planas konservatorių, panašu, taip pat neišgąsdino. G. Landsbergis, komentuodamas Laisvės partijos sumanymą, teigė nejaučiąs spaudimo, o ketinimus blokuoti jo kandidatūrą į eurokomisarus apskritai pavadino „horoskopų rašymu“.
Tai, kad konservatoriai rimtai nevertina garsinimų, rodo ir G. Landsbergio išsakyta pozicija, jog jis prieš civilinę sąjungą balsuoti nelinkstančių kolegų net nebandys perkalbėti.
„Jų nuostatos nėra linkusios keistis, aš gerbiu tai”, – prieš kelias savaites teigė jis, pasiūlydamas „laisviečiams“ paramos ieškoti opozicinių socialdemokratų ir koalicijos partnerių liberalų gretose.
Pasigirdo net pasvarstymų, kad liberalai ir socialdemokratai galėtų bausti tuos parlamentarus, kurie nesivadovauja programinėmis nuostatomis. Konservatorių pirmininko pavaduotojo Jono Survilos teigimu, teoriškai taip turėtų būti daroma visose partijose.
„Kaip kitu atveju rinkėjas galės žinoti, kad būsimos programos bus laikomasi?“ – Eltai duotame interviu svarstė TS-LKD strategu tituluojamas viceministras.
Tačiau į tokius pasiūlymus su šypsena žiūri V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, liberalams konservatoriai nėra pavyzdys, kaip elgtis su kitą nuomonę turinčiais kolegomis.
„Stengiuosi laikytis pozicijos, kad nekomentuoju kitų partijų, tarkime konservatorių, vidinių ir partinių procesų, kurie yra taikomi prieš kitokią nuomonę turinčius kolegas. Tai jų vidinis reikalas. Kiekviena partija ar politinė bendruomenė turi savo tradicijas. Lygiai taip pat ir Liberalų sąjūdis yra atskira partija, kuri žino kaip savo bendruomenės viduje yra sprendžiami klausimai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad šiuo metu Seimo aritmetika dėl civilinės sąjungos yra labai paprasta.
O ji, teigia politikė, tokia, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos balsų bet kuriuo atveju neužtenka priimti įstatymą, dėl kurio „laisviečiai“ dabar grasina šantažu.
„Laisviečiai“ tą puikiai žino“, – tvirtino ji.
„Laisviečiai“ nutekino valdybos veiksmų planą: koalicijos partneriai neslėpė kritikos
Kiek anksčiau naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei tik šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įtardama, kad tai buvo padaryta tikslingai, pažymėjo, jog tai rodo politinį „laisviečių“ nebrandumą.
Laisvės partijos valdybos veiksmų plane nurodoma, kad Civilinės sąjungos įstatymo patirsiant nesėkmę, „laisviečiai“ „gali būti priversti“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos Komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė delfi.lt, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.