Laisvės kovotojų atminimui Palomenėje – pilietinės dainos festivalis „Didžioji kova“

Kaišiadorys

ŽivilėŠaltinis: Etaplius.lt

313306

Palomenėje, Kaišiadorių rajone, šį šeštadienį pirmą kartą vyks pilietinės dainos festivalis „Didžioji kova“. Festivalyje skambės ne tik muzika, bet bus kviečiama ir giliau pažinti krašto istoriją, kurioje ryškų pėdsaką paliko laisvės kovotojai.

Pasak Palomenės kultūros centro direktorės Virginijos Kudaševičienės, šios vietovės garsios Didžiosios kovos apygardos partizaninio pasipriešinimo kovomis, čia gausu partizanų žuvimo bei laidojimo vietų, išlikusių bunkerių, vykusių kovų vietovių, tad renginiu siekiama puoselėti istorinę atmintį.

„Anksčiau organizuodavome žygius partizanų keliais kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, o kadangi šiais metais Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė, norėjosi prisiminus istoriją Palomenėje surengti didesnę šventę, tad suvienijome jėgas ir rengiame pilietinių dainų festivalį“, – pasakojo V. Kudaševičienė.

Anot vieno iš festivalio iniciatorių, Karybos instituto specialisto Ernesto Kuckailio, Palomenė pasirinkta neatsitiktinai – ji glaudžiai susijusi su partizaninėmis kovomis. „Aplinkui daug miškų, slepiančių nemažai paslapčių. Daug metų tarnaudamas Rukloje važiuodavau pro Palomenę ir matydavau gražią vietovę šalia bažnyčios. Taip gimė mintis būtent čia įgyvendinti bardo Romo Naidzinavičiaus idėją ir surengti nedidelį festivalį, kurį organizuojame kartu su Palomenės kultūros centru“, – sakė E. Kuckailis.

Festivalyje koncertuos pučiamųjų instrumentų orkestras „Pavilnio big bendas“, Česlovas Bernatavičius, Romas Naidzinavičius, pasirodys Aistė Plaipaitė ir Živilė Kropaitė-Basiulė, „Plieninės varlės“, Kotryna Streikutė, Valerijus Šerelis, Vytautas V. Landsbergis, grupė „Thundertale“.

Istorinės atminties keliais

Lietuvos laisvės gynėjams atminti ir pagerbti 15 val. Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o vakare lauks įvairios edukacinės veiklos, parodos, diskusijos.

Čia apsilankius bus galima išvyksti Vytauto Didžiojo karo muziejaus 1944–1953 m. ginkluotės ekspoziciją, Kaišiadorių muziejaus fotografijų parodą Lietuvos kovotojų už laisvę tematika. Edukacijas ves karo istorijos rekonstrukcijos klubas „Partizanas“, veiks partizanų skiriamųjų ženklų gamybos dirbtuvės, bus galima apžiūrėti bunkerį, to laikmečio partizaninę aprangą ir ginkluotę.

Renginio metu bus galima ne tik sau pasigaminti nedidelį aitvarą, bet kartu pagaminti ir vieną net 32 kvadratinių metrų dydžio aitvarą, kuris bus pakeltas į dangų renginio metu.

Norintieji kartu su visuomenininke, laisvės kovų įamžintoja Rugile Grendaite ir plk. Eugenijumi Lastausku galės aplankyti Didžiosios kovos apygardos štabą Gegužinės bažnyčioje, dalyvauti diskusijose laisvės kovų atminties tema ar žvaigždinėti kartu su astronomu Sauliumi Lovčiku.

„Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje yra išlikusi partizanų vado Jono Misiūno-Žaliojo Velnio ir jo ,,skrajojančio” Didžiosios kovos apygardos štabo vieta. Ji išlikusi tokia, kokią ją matė 1944–1946 m. kovotojai. Unikalu, kad virš altoriaus išlikęs ir kambarėlis su slėptuve, kurioje dabar partizanų istorija pasakojama per simbolius, o muziejų vienijanti idėja ir tema yra štabas, kuris simbolizuoja sąmoningą lietuvių pasirinkimą stotį į kovą su bolševikais, net ir nepalankiomis sąlygomis“, – pasakojo viena iš muziejaus Gegužinėje įkūrėjų R. Grendaitė.

Anot jos, anuomet Gegužinės bažnyčia, patriotiško ir aktyvaus kunigo Stepono Rudžionio-Vėjo pastangomis, buvo ne tik maldos namais, bet ir partizanų prieglobsčiu, kuriame vyko svarbūs laisvės kovotojų pasitarimai.

Diskusijoje, kaip partizanų istorija formuoja vertybes, kaip ją reikėtų išsaugoti bei koks švietimo ir žurnalistikos vaidmuo kuriant autentišką santykį su praeitimi įžvalgomis dalinsis žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė, vaikų knygų autorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, plk. Eugenijus Lastaustas.

Pasak diskusijos moderatorės R. Grendaitės, norima su skirtingų profesijų atstovais į laisvės kovas pažiūrėti ne nagrinėjant istorinius faktus, bet aktualizuojant istorinę atmintį bei aptariant, kuo praeities įvykiai gali būti svarbūs šiai dienai, kur jų ieškoti bei kaip pažinti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt