Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA
Pasak miesto savivaldybės, apie 20-ies liepų persodinimas naujomis miestui atsieis keliasdešimt tūkstančių eurų, mat tokių liepų, kokių ieškoma, vieneto kaina svyruoja nuo 2100 iki 2400 eurų. Medžius planuojama persodinti iškart, kai bus rastas įsigyti reikiamas jų kiekis – tai gali įvykti dar šiemet, sako savivaldybės atstovai.
„Vadovaujantis nepriklausomų dendrologų rekomendacijomis, dvi dešimtys ligotų medžių bus pakeisti brandžiomis dešimtmetėmis liepomis. Svarbu pabrėžti, kad naujų liepų aukštis svyruoja nuo 6 iki 8 metrų, o amžius siekia apie 10 metų. Tokio brandaus medžio kaina 2100–2400 eurų“, – Eltai perduotame komentare teigia savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kaip skelbia savivaldybė, dar 2000 metais net 83 proc. Laisvės alėjos liepų lajose nustatyti kenkėjai, 2002 m. – 77 proc. Jau tuomet penktadalio visų alėjos liepų lajose fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas, o 2009 m. ketvirtadalyje aptikta puvinių kamienuose ir skeletinėse šakose, teigia savivaldybė.
Atkreipiamas dėmesys, kad dar prieš pradedant Laisvės alėjos rekonstrukciją, techninio projekto rengimo stadijoje, VDU Botanikos sodo mokslininkai dėl didelių puvinių kamienuose siūlė pavojingus blogos būklės medžius šalinti, jų vietoje atsodinant naujus.
„Tuomet pagal patvirtintą Laisvės alėjos projektą buvo numatyta naujomis pakeisti net 109 prastos būklės liepas. Vis dėlto 2015 metais, pradėjus rekonstrukcijos darbus ir pasitarus su želdinių specialistais, tokių kraštutinumų miestas atsisakė: įgyvendinant projektą teko šalinti tik 6 labiausiai puvinio pažeistas ir didžiausią pavojų kėlusias liepas, o jų vietose ir kitur pasodinta triskart daugiau, t. y. 18 naujų liepų“, – praneša miesto savivaldybė.
Pažymima, kad paskutinį kartą liepų būklė tikrinta šių metų pavasarį.
Iš opozicijos – kritika dėl medžių apsaugos neužtikrinimo vykstant rekonstrukcijai.
Vis dėlto, miesto tarybos opozicijoje esančių konservatorių neįtikina miesto valdžios argumentai, esą medžius reikia keisti daugiausia dėl natūralių veiksnių poveikio. Jie kelia klausimą, ar rekonstrukcijos metu padaryti medžių pažeidimai nėra ir darbus atlikusios įmonės atsakomybė. Kaip teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmininkas Martynas Prievelis, nepriklausomų ekspertų dendrologų atliktų tyrimų išvados parodė, kad dalis liepų buvo pažeistos būtent atliekant rekonstrukcijos darbus.
„Matėme, kad jau rugpjūčio pradžioje jos (liepos – ELTA) ir metė lapus, ir rudavo. Kiek kitokia situacija yra toje Laisvės alėjos dalyje, kur rekonstrukcija nebuvo atlikta – tai nuo Įgulos bažnyčios link Vytauto pr. Čia tiek savivaldybės atstovai, tiek dendrologai sutiko, kad ne tik klimato sąlygos, bet ir rekonstrukcija turėjo įtakos blogai medžių būklei kaip yra dabar. Rekonstrukcijos metu buvo užfiksuota momentų, kai buvo kapojamos medžių šaknys ir tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos į jų būklei“, – Eltai teigė M. Prievelis.
Todėl, kaip Eltai teigė politikas, svarbu išsiaiškinti, ar prastėjanti liepų būklė nėra ir rekonstrukcijos darbus atlikusios įmonės atsakomybė.
„Kai vyko Laisvės alėjos rekonstrukcija, dendrologinė priežiūra, aplinkos apsaugos ekspertų įsitraukimas į rekonstrukciją, nebuvo pakankamai užtikrintas. (…) Nepriklausomi dendrologai nustatė, kad poveikis liepoms – kompleksinis ir kad rekonstrukcija tikrai turėjo įtakos liepų būklei“, – pažymėjo M. Prievelis.
ELTA primena, kad Laisvės alėjos Kaune rekonstrukcija prasidėjo 2015 metų balandį ir tęsėsi iki 2020-ųjų pabaigos, kai miestui vadovavo dabartinis jo meras Visvaldas Matijošaitis.
Tuo metu skelbta, kad rekonstrukcijos metu bus išsaugotos visos 584 alėjoje nuo seno augančios liepos.