„Laiškai iš praeities“ praskleidė žydų istorijos skraistę

Šiauliai

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.

Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“

Rugsėjo 15 dieną Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ lankytojus pakvietė į vieną iš projekto „Kultūrinis litvakų peizažas“ renginių – kamerinės muzikos koncertą „Laiškai iš praeities“ in memoriam Anatolijui Šenderovui.

Muzikinį vakarą skambėjo žymaus mūsų šalies pianisto Dariaus Mažinto ir publikos numylėtinio, tenoro Rafailo Karpio atliekamos melodijos, persmelktos tiek lyrikos, tiek ir sveiko humoro jausmo. Projektu „Laiškai iš praeities“ atlikėjai siekia įprasminti iki Antrojo pasaulinio karo egzistavusią žydų kultūrą, o Rafailas Karpis tuo pačiu nori ne tik prisiliesti prie savo šaknų, bet ir prisiminti jidiš kalbą, kuri yra ties išnykimo riba.

„Džiaugiamės atvažiavę į Šiaulius ir atvežę programą, kurią pavadinome „Laiškai iš praeities“. Didžiąją dalį tų laiškų, istorijų ar kūrinių mes atliekame jidiš kalba, kuri tikrai labai garsiai kažkada skambėjo visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jidiš kalba – tai kalba, kurią savotiškai galime vadinti vokiečių kalbos dialektu, nes ji susikūrė Viduramžiais Vokietijoje, kai ten gyveno didelė žydų bendruomenė. Vėliau ši kalba pasklido beveik po visą Vakarų ir Rytų Europą, tik Ispanijos pietuose žydų bendruomenė kalbėjo kita kalba, kuri vadinosi ladino. Tad nenuostabu, kad daugelis iš jūsų kai kuriuos žodžius, kuriuos aš dainuoju, suprantate, nes iš tikrųjų jidiš kalba turi vokišką kilmę“, – pasakojo Rafailas Karpis.

Koncertą muzikai pradėjo lopšine, nukėlusia klausytojus į nerūpestingą vaikystės pasaulį, kuomet švelnus mamos ar tėčio niūniavimas nutiesia tiesiausią kelią į švelnią sapnų karalystę. Vėliau duetas klausytojams dovanojo net tris kompozitoriaus Mordechajaus Gebirtigo (Mordechaj Gebirtig), gyvenusio ir kūrusio Krokuvoje, kūrinius, iš kurių vienas – „Reyzele“ – ypač svarbus Rafailui Karpui. Daugiau kaip prieš 25 metus būtent ši daina padėjo tvirtus pamatus būsimo operos solisto karjeroje – atlikėjas tapo konkurso „Dainų dainelė“ laureatu.

Vakarui įsibėgėjus Rafailas Karpis ir Darius Mažintas atliko ir daugelio kitų autorių kūrinius jidiš kalba. Paliestos ir tokios skaudžios temos kaip Holokaustas, dainomis pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai, gelbėję žydus nuo tragiškos lemties. Paskutiniuoju akordu tapo bendras Rafailo Karpio, Dariaus Mažinto bei tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojų – Dalios Dėdinskaitės (smuikas) ir Glebo Pyšniako (violončelė) – pasirodymas.

„Dainų ciklas vadinasi „Puslapiai iš užmirštos knygos“. Kūrinį pagal penkias melodijas sukūrė kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Anuomet jis gavo tokią knygą, kuri vadinasi „Muzikinės mįslės“. Ji išleista 1927 metais Kaune. Ir būtent toje knygoje buvo surašytos senovinės aramėjų maldos, šlovinančios Viešpatį. Tai penkias iš jų kompozitorius išplėtojo ir sukūrė kūrinį „Puslapiai iš užmirštos knygos“, – apie pasirodymą pasakojo Rafailas Karpis.

Atlikėjams „atvertus“ užmirštos knygos puslapius bei „nupūtus“ dulkes nuo to, kas negali būti užmiršta, publika nuščiuvo. Įspūdinga muzikinė harmonija ilgam įsirėžė į klausytojų širdis, o išėję iš koncerto daugelis jų pasijuto dvasiškai praturtėję.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt