PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2025 m. Gegužės 27 d. 10:09

„Laiptų galerijoje“ pristatyta Eugenijaus Šalčio knyga „TRIOLETAI“

Šiauliai

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.

Julita Galdikienė ŠMKC „Laiptų galerija“Šaltinis: Etaplius.LT


364182

Gegužės 23 dieną Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ pristatyta žinomo Tauragės krašto visuomenės veikėjo – Eugenijaus Šalčio – naujausia knyga „TRIOLETAI“. Renginyje dalyvavo VŠDT aktorė Nomeda Bėčiūtė, bardas Rimas Liorančas, knygos iliustratoriai – dailininkai Irena ir Vilius Šliuželiai bei Gitana Kaltanienė, dizainerė-maketuotoja Regina Vaičaitienė.

Susitikimas su autoriumi prasidėjo nuo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomų Eugenijaus Šalčio kurtų trioletų. Iškart po to eilėraščiai suskambo ir bardo Rimo Liorančo lūpomis. Netrukus vakaro vairas patikėtas pačiam rašytojui, kuris papasakojo, kaip jo naujausia knyga išvydo dienos šviesą.

„Aš nuo senų laikų linkęs prie literatūros, rašydavau epigramas, epitafijas. Trioletai mano gyvenime atsirado pamažu, šio žanro eilėraščius ypač pamėgau pastaruoju metu ir jų esu parašęs gerokai virš 100. Taip gimė ši knyga. Čia nėra didelio modernizmo ar naujovių. Galvojau, prisiminsiu XV a. sukurtą žanrą, kuris atsirado iš rondo. Atrodo, ką galima trioletais pasakyti, juk viskas kartojasi. Tačiau kai Nomeda Bėčiūtė juos paskaitė, o Rimas Liorančas padainavo, atrodo, kad kažkas, vis dėlto, juose yra. Jie visai naujai nuskambėjo“, – pasakojo Eugenijus Šaltis.

Trioletai pasižymi savo griežta sandara. Tokio pobūdžio eilėraščius sudaro aštuonios eilutės, pirmoji eilutė turi būtinai sutapti su ketvirtąja ir septintąja, o antroji – su aštuntąja. Įdomu tai, kad šis išdėstymas atsispindi ne tik knygos turinyje, bet ir viršelyje.

„Jeigu atkreipsite dėmesį, čia yra Irenos Šliuželienės trioletas. Tai – ne bet kaip sudėti piešiniai. Tai yra iškarpyti piešiniai ir sudėlioti tokiu pat principu, kaip trioletas“, – sakė knygos dizainerė-maketuotoja Regina Vaičaitienė.

Iliustruoti knygą patikėta ne tik Irenai Šliuželienei, bet ir dar dviem jos kūrybiniams bendražygiams – Viliui Šliuželiui ir Gitanai Kaltanienei.

„Su Eugenijumi susipažinome kai jis manęs paprašė iliustruoti ankstesnę jo knygą – „Virš miestelio varpinės“ (2021 m.). Taip ėmėme keliauti kartu, šalia. Vėliau aš ir mano vyras bei Gitana Kaltanienė buvome pakviesti surengti parodą Tauragėje. Mes rengėmės akvarelės parodai ir šalia skaitėme Eugenijaus eiles – paprastai, nevalingai. Šalia mūsų kūrybos buvo jo poezija su visa kalbos derme, struktūra ir tuo skambesiu. Eugenijus prasitarė, kad rengiasi išleisti knygą ir paklausė, ar galėtume jai sukurti iliustracijas. Ir mes tada atidavėme viską, ką turėjome. Mūsų ta bendrystė man yra labai brangi. Mes dar neišleidę tos knygelės ją jau mylėjome ir mintyse nešiojomės kaip didžiausią brangenybę“, – prisiminimais dalijosi Irena Šliuželienė.

Vakaro staigmena tapo autoriaus rankraščiai, parašyti bemaž prie keturias dešimtis metų. Jie nenugulė knygose ir netapo prieinami plačiajai visuomenei, tačiau juos visus šiuos metus saugojo Eugenijaus Šalčio bičiulė, buvusi „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė.

„Turiu dokumentą, liudijantį, kad aš Eugenijų žinau, nedrįstu sakyti pažįstu, virš 40-ies metų, kaip kultūros lauko žmogų. Tada jis dar neleido knygų ir aš dar nežinojau, kad jis savo užrašus deda giliai į stalčių, ir kada nors dienos šviesą išvys jo poezijos knygos. Tačiau jis atsiuntė man savo ranka rašytus rankraščius po vieno seminaro Estijoje, kuriame mes abu anuomet dalyvavome. Jų turiu tikrai nemažai, tad šiandien tokia gražia proga noriu su visais pasidalinti“.

Ar aš žmogus, ar medis žalias,

Ar vėjo gausmas kamine?

Gal aš balandis, gal birželis?

Tiktai jau ne poetas! Ne!

(E. Šalčio eilės, J. Ališauskienės archyvas)

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius

#LAIPTŲ GALERIJA#ŠIAULIAI#EUGENIJUS ŠALTIS