Laimę tyrinėjantis profesorius iš Nyderlandų: žmonės laimingesni moderniose, o ne tradicinėse visuomenėse

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

218155

Pasaulio laimės duomenų bazės direktorius, Erazmo universiteto Roterdame profesorius emeritas Ruut Veenhoven sako, kad žmonės yra laimingesni moderniose visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kurias apriboja papročiai ir hierarchija. Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę, kalbant tiek apie galimybę rinktis gyvenimo būdą, tiek apie mažesnius teisinius apribojimus ar mažą netoleranciją“, – apie savo gimtinės sėkmę laimingiausių šalių reitinguose pasakoja R. Veenhoven, birželio pradžioje dalyvausiantis Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame tarptautiniame kongrese „CoHappiness Permąstant laimę“.

R. Veenhoven vadovaujama Pasaulio laimės duomenų bazė („World Database of Happiness“) yra internete nuolat atnaujinama mokslinių tyrimų apie laimę kolekcija. Laimė tokiuose tyrimuose paprastai apibrėžiama kaip pasitenkinimas gyvenimu – kiek žmogui patinka jo gyvenimas. Tačiau egzistuoja daugybė skirtingų teorijų, kaip šią laimę išmatuoti – todėl ir tyrimai remiasi skirtingais principais.

„Viena teorija teigia, kad laimė – pastovus genetinis bruožas, kaip ūgis; kita – kad laimė priklauso nuo palyginimo, tai yra, kai gyveni geriau už kitus arba geriau, nei anksčiau. Dar viena teorija, kognityvinė, teigia, kad galime gyvenimą vertinti teigiamai net ir tuomet, kai biologiniu-adaptyviniu požiūriu mums sekasi blogai“, – įvairias teorijas primena sociologas.

Lietuvai laimingiausių šalių reitinguose sekasi neblogai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Jungtinių Tautų paskelbtame laimingiausių pasaulio šalių sąraše mes užėmėme 34 vietą tarp 150 valstybių, pakildami iš 38-osios pernai – tai geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių. Bendra tendencija, pasak prof. R. Veenhoven, taip pat teigiama – lyginant pastarųjų 20 metų duomenis, nuo tada, kai Lietuvoje pradėti rinkti duomenys apie gyventojų laimės lygį, jis vis kyla.

„Gyventojų laimei didžiausią visuomeninę įtaką daro keturi veiksniai: valdžios kokybė (pavyzdžiui, ar yra korupcija, ar laikomasi teisinės valstybės principo), ekonominis klestėjimas, demokratija ir lyčių lygybė. Šios sąlygos daro įtaką laimei todėl, kad jos prisideda prie laisvės pasirinkti, kaip gyventi savo gyvenimą. Kuo didesnę laisvę turi, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensi tokį gyvenimą, koks tau tinka“, – sako prof. R. Veenhoven.

Profesoriaus gimtinė Nyderlandai nuolat yra laimingiausių valstybių sąrašų viršūnėse – šiemet „World Happiness Report“ šaliai skyrė aukštą penktą vietą. Kalbėdamas apie sėkmingų rezultatų priežastis, R. Veenhoven tikina, jog Nyderlandų visuomenė žmonėms suteikia didelę laisvę ir ugdo gebėjimą pasirinkti.

„Gebėjimas pasirinkti yra lavinamas ir olandų šeimose, ir mokyklose: jaunimas yra rengiamas tam, kad būtų nepriklausomas, o ne tam, kad būtų paklusnus. Laisvė rinktis padeda tik tuomet, jeigu tu turi galimybę rinktis, jeigu žinai, kas esi ir turi drąsos pasirinkti. Pavyzdžiui, tapti žurnalistu, nors tavo mama nori, kad taptum etatiniu buhalteriu. Tai yra dalis platesnės tendencijos, kad žmonės yra laimingesni moderniose, individualistinėse visuomenėse, kurios suteikia daug galimybių, o ne tradicinėse, kolektyvistinėse, kur pasirinkimus apriboja papročiai ir hierarchija. Yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ši moderni tendencija gan gerai dera su žmogaus prigimtimi, todėl ją galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje“, – samprotauja mokslininkas.

Tyrimai patvirtina ir tai, kad trauminės patirtys – tokios, kaip karas ar stichinės nelaimės – reikalauja laiko, kol visuomenė atsigaus ir jos laimės, gyvenimo kokybės ar pasitenkinimo gyvenimu lygis vėl išaugs. Žinoma, šis atsigavimas yra individualus – priklauso nuo žmogaus.

„Karas meta didelį šešėlį – tai ne tik trauminė patirtis, bet ir ilgai trunkančios pasekmės gyvenimo sąlygoms, tokios kaip skurdas ir skaičius vaikų, kurie liko našlaičiais, buvo užauginti be tėvo. Karo neigiamą poveikį laimei patvirtina ir Sirijos atvejis – šios šalies gyventojai net ir nevykstant karui nepasižymėjo aukštu laimės lygiu, tačiau karo metu jis nukrito dar labiau“, – primena prof. R. Veenhoven. Savaime suprantama, nuo Rusijos pradėto karo kenčiančiai Ukrainai taip pat reikės laiko, kol pasibaigus karui gyventojų laimės lygis vėl pakils.

Pasaulio laimės duomenų bazėje, kuriai vadovauja profesorius, iš viso yra net 40 tūkst. įvairių tyrimų, susijusių su laime, pavyzdžiui, D. Britanijos gyventojų laimės lygį, taip pat – apie dalykus, kurie kelia arba mažina laimės lygį, tokius kaip didinamas atlyginimas. Čia randamais tyrimais įrodyta tai, ką galima numanyti – posakis „Ne piniguose laimė“ yra klaidingas, mat uždirbamos didesnės pajamos gyventojų laimės lygį tikrai pakelia.

„Teorija, kad palyginimas neutralizuoja pajamų augimo poveikį laimei, buvo paneigta. Be to, laimingi žmonės paprastai uždirba daugiau todėl, kad laimė turi teigiamą poveikį produktyvumui“, – pažymi sociologas.

Prof. Ruut Veenhoven yra sociologas, socialinės psichologijos ir socialinės seksologijos ekspertas, Erazmo universiteto Roterdame (Nyderlandai) profesorius emeritas, kurio mokslinių tyrimų sritis – socialinės sąlygos žmogaus laimei. Jis taip pat yra Šiaurės vakarų universiteto P. Afrikoje profesorius, Pasaulio laimės duomenų bazės („World Database of Happiness“) direktorius ir „Laimės tyrimų žurnalo“ redaktorius bei įkūrėjas.

Birželio 3-iąją prof. R. Veenhoven surengs viešą nuotolinę paskaitą „Laimės mokslas“ tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“, kurį Kaune organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir „Kaunas 2022“.

Mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness Permąstant laimę“ vyks birželio 1–3 dienomis. Jis aptars laimės prielaidas ir sąlygas šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais. Šių metų kongrese bus kalbamasi apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe. Tarp numatomų renginių – ne tik mokslininkų pranešimai ir diskusijos, bet ir meniniai vyksmai. ️

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt