Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Laimė / Pexels
Gražina VasiliauskienėŠaltinis: ALFA
Tačiau vis daugiau tyrimų ir praktikos rodo: laimė – ne tik jausmas. Tai įgūdis. O tai reiškia, kad jį galima įgyti.
Ką sako mokslas?
Psichologai Sonja Lyubomirsky, Martinas Seligmanas ir kiti pozityviosios psichologijos atstovai per savo mokslinius tyrimus priėjo prie svarbios išvados:
Apie 50 proc. mūsų subjektyvios laimės priklauso nuo genetikos (nervų sistemos ypatumų, temperamento);
Apie 10 proc. – nuo aplinkybių (pajamų, gyvenamosios vietos, sveikatos, šeimos);
Net 40 proc. lemia mūsų įpročiai, elgesys ir mąstymas.
Tai reiškia, kad beveik pusę savo laimės galime sąmoningai paveikti.
„Laimės raumenys“: ką galima lavinti?
1. Sąmoningumas
Gebėjimas būti „čia ir dabar“, pastebėti smulkius džiaugsmus ir nepasiduoti įpročiams veikti savaime.
Pavyzdys: „Geriu arbatą ir jaučiu jos skonį“, o ne „Geriu ir skaitau naujienas telefone“.
Praktika: kasdien skirkite bent po 1 minutę sąmoningam kvėpavimui ar aplinkos stebėjimui.
2. Dėkingumas
Gebėjimas pastebėti gėrį, kuris jau yra jūsų gyvenime – net ir sunkiais laikais.
Pavyzdys: „Turiu stogą virš galvos“, „Girdžiu vaiko juoką“, „Kažkas šiandien man užleido vietą“.
Praktika: kiekvieną vakarą užrašykite 3 dalykus, už kuriuos galite ir turėtumėte jaustis dėkingi.
3. Geranoriškumas
Pagalba, empatija ir geri darbai ne tik stiprina ryšius su kitais, bet ir aktyvuoja mūsų „vidinės ramybės“ sistemą, mažina nerimą, didina gyvenimo prasmės pojūtį.
Laimės akimirkas galime patirti pasakę kitam gerą žodį, padėdami kolegai, apkabindami artimą žmogų.
Praktika: bent kartą per dieną padarykite ką nors malonaus kitam – net jei tai bus tik nuoširdi šypsena.
4. Mąstymo kryptis ir dėmesio valdymas
Mąstymą galima valdyti ir lavinti: pereiti nuo „Kodėl man taip nutiko?“ prie „Ko aš iš to galiu pasimokyti?“.
Pavyzdys: į klaidą žiūrėkite ne kaip į nesėkmę, o kaip į žingsnį tobulėjimo link.
Praktika: susidūrę su sunkumu, paklauskite savęs: „Ką galiu padaryti dabar, kad situacija bent šiek tiek pagerėtų?“
Kaip šie įgūdžiai tampa įpročiais?
Pradėkite nuo mažų žingsnių – nebūtina medituoti valandą, pakanka 1–3 minučių kasdien.
Svarbiausia – reguliarumas, o ne intensyvumas.
Susikurkite rutiną, pavyzdžiui, dėkingumo žodžiai prieš miegą ar sąmoningumo praktika pusryčių metu.
Stebėkite poveikį, kaip keičiasi jūsų nuotaika, reakcijos, savijauta.
Gebėjimas būti laimingam – tarsi sodas, kurį reikia nuolat prižiūrėti.
Laimė mums negarantuota. Tačiau ją galima auginti – su kantrybe, dėmesiu ir gerumu sau. Tai ne žiūrėjimas pro rožinius akinius, o gebėjimas matyti ir džiaugsmus, ir sunkumus, neprarasti ryšio su savimi, su tuo, kas svarbu ir gyva.