Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje – Porceliano dailės magija

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

140162

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Laikrodžių muziejuje atidaroma paroda „Porceliano dailės magija”. Tai parodų ciklo „Laikrodžiai šalia karūnos“ antroji dalis, skirta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-osioms metinėms paminėti. Paroda veiks iki metų pabaigos.

Parodą, kaip sakoma pranešime, inspiravo muziejaus laikrodžių rinkinį naujai papildę porceliano laikrodžiai. Tai Meiseno stiliaus laikrodis (1774–1814), išskirtinis dekoro turiniu, istorinės mitologijos personažų šeimos – senelio Chrono, tėvo Poseidono ir sūnaus Tritono – istorija, bei Meiseno karališkojoje manufaktūroje pagamintas, Abiejų Tautų Respublikos herbu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiais ir Lenkijos Karalystės Ereliais papuoštas XIX a. laikrodis. Žygimanto Augusto (1520–1572) įpėdinio Augusto II Stipriojo (1670–1733) pirmoje visoje Europoje 1710 m. įkurtoje Meiseno karališkojoje porceliano manufaktūroje tokie gaminiai buvo itin populiarūs – pabrėžė jų karališkąją kilmę.

Porcelianas buvo atrastas Kinijoje, diskutuojama, ar Šangų (XVI–IX a. pr. Kr.), ar Rytų Hanų (I–II a.) dinastijų laikais. Europiečiai geidžiamų peršviečiamų, skambančių, vandens nepraleidžiančių, grakščių porceliano gaminių ilgą laiką galėjo tik atsivežti, todėl intensyviai siekė atskleisti kruopščiai saugomas paslaptis ir patys pasigaminti „baltojo aukso“. Po daugybės alchemikų bandymų 1708 m. saksai Erenfrydas Valteris fon Čirnhauzas (1651–1708) ir Johanas Frydrichas Biotgeris (1682–1719) pirmieji pagamino europietiškąjį porcelianą. Parodoje galima susipažinti Biotgerio masės vazelėmis ir pamatyti, kad J. F. Biotgerio ankstyvieji dirbiniai gerokai skyrėsi nuo kinų porceliano, bet yra unikalūs ir šiandien labai vertinami.

Išradėjai sukūrė ne kinišką kopiją, o originalią porceliano recepto formulę. Apie ją išsyk buvo informuotas valdovas Augustas II, kuris greitai įvertino atradimą ir 1710 m. išleido karališką įsaką apie „Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto porceliano manufaktūros įkūrimą“ Meiseno Albrechtsburgo pilyje. Meiseno porcelianą parodoje reprezentuoja Johano Joachimo Kendlerio (1706–1775), karališkojo dvaro skulptoriaus, nuo 1731 m. suformavusio šios manufaktūros stilių, kūriniai. Derindamas rokoko meninius principus su puikiomis porceliano plastinėmis savybėmis, J. J. Kendleris sukūrė išraiškingą mažosios plastikos žanrą, išgarsinusį Meiseną ir jo prekinį ženklą, du sukryžiuotus mėlynus kardus, visoje Europoje.

Antrąją porceliano manufaktūrą Europoje, atidarytą 1718 m. Vienoje, parodoje reprezentuoja antiglazūrine tapyba ir auksavimu puoštos lėkštės. Prancūzija nenusileido kaimynėms, ir Vensene 1745 m. buvo įkurta porceliano manufaktūra. Karaliaus Liudviko XV (1710–1774) įsteigtai, o 1756 m. jo favoritės markizės de Pompadur iniciatyva manufaktūrai „Vincennes porcelain“ persikėlus į Sevro miestelį, kūriniai pradėti vadinti tiesiog „Sevres“ – Sevro porcelianu.

Anglijoje 1751 m. Džonas Volas ir Viljamas Deivisas atrado unikalų kaulinio porceliano gamybos metodą ir su 13-os verslininkų grupe įkūrė „Worcester“ gamyklą. Saugant šio porceliano paslaptis kiekvienas steigėjas pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta 4000 svarų bauda už formulės išdavystę. D. Volas sukūrė porcelianą, galintį atlaikyti ir verdantį vandenį. Padidėjęs plikomos arbatos suvartojimas 1760-aisiais sukėlė didžiulę šių indų paklausą, gamykla suklestėjo, o 1789 m. jai buvo suteiktas „Royal Worcester“ vardas. Ši gamykla išliko iki šių dienų ir vis dar gamina porcelianą pačiai Jos Didenybei karalienei Elžbietai II.

Kita Anglijos, Vedžvudo, keramika žinoma nuo 1759 m., kai Džosaja Vedžvudas sukūrė technologiją, pagal kurią gamino baltą ir spalvotą keraminę masę. Iš jos buvo kuriami dirbiniai su mėlynu arba žaliu fonu ir puošti baltais reljefais. Ši gamykla taip pat gyvuoja iki šiol, o joje gaminamas porcelianas yra vienas kokybiškiausių pasaulyje. Šioje parodoje eksponuojami Angliško porceliano pavyzdžiai.

Apie 1770 m. Europoje jau veikė daugiau kaip 20 porceliano manufaktūrų, ir jų tolygiai daugėjo. Porceliano įmonės konkuravo viena su kita, stengdamosi neatsilikti nuo mados ir stilių kaitos.

Tokios apimties LNDM porceliano dailės rinkinys, kuriame sukaupta daugiau kaip 1 600 eksponatų, yra vienas gausiausių ir vertingiausių Lietuvoje. Klaipėdoje, kartu ir Vakarų Lietuvos regione, pirmą kartą rodoma įspūdingiausia šio porceliano rinkinio dalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt