Laikas tirti šachtinio šulinio geriamąjį vandenį

Kaunas

Pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

77202

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siekia atkreipti gyventojų dėmesį į vartojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamas ribines vertes.

Geriamojo vandens kokybė yra stebima, atliekami jo laboratoriniai tyrimai.

Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems iš šachtinių šulinių, yra aktuali vandens saugos problema. Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo ir netoli jų vykdomos ūkinės veiklos bei priežiūros. Vanduo į šulinius patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus neslėginio vandeningojo sluoksnio.

Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos 20 m atstumu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą. Didžiausia problema yra šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis. Pagrindiniai vandens užterštumo nitratais šaltiniai yra mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos, tvartai ir lauko tualetai, įrengti arti geriamojo vandens šaltinio. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

Padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis vandenyje ypač pavojingas nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Todėl nuo 2011 m. valstybiniu lygiu vykdoma apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostika ir profilaktika.

Pagal nustatytą tvarką Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tyrimas yra nemokamas.

2018 metais Kauno apskrityje buvo ištirti 128 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginiai nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atlikti Kauno mieste ir rajone (30 vnt.), Jonavos rajone (15 vnt.), Kaišiadorių rajone (11 vnt.), Kėdainių rajone (15 vnt.), Prienų rajone (26 vnt.) ir Raseinių rajone (31 vnt.). Nitratų kiekis viršijo leistinas normas 25 tirtuose mėginiuose, o nitritų – viename mėginyje. Didžiausias nitratų kiekis rastas Prienų rajono Veiverių seniūnijoje dviejuose tirtuose šulinių vandenyse (378 mg/l ir 186 mg/l) ir Kėdainių rajono Truskavos seniūnijoje tirtame šulinio vandenyje (268 mg/l).

Svarbu žinoti, kad nitratai neturi kvapo, yra bespalviai ir beskoniai. Virinant vandenį nitratai nepašalinami, priešingai jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu vanduo garuoja. Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengvai užteršiamas, rekomenduojama ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt