Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, lietuvaičiams teko gerokai pakoreguoti savo atostogų planus. Ši vasara – ne tik puiki proga keliauti ir pažinti įspūdingą Lietuvos kraštovaizdį, bet ir paieškoti tarpukario modernizmo. LRT PLIUS laida „Stop juosta“ kviečia aplankyti Lietuvos geležinkelių sostinę – Radviliškį ir jo slaptus karinius objektus.
Juodi žvirbliai ir karinių paslapčių oro paštas
Pažvelgus iš viršaus į Lietuvos geležinkelių sostinę, kažkada LDK didikų Radvilų įkurtą miestą, nesunku pastebėti neįprastą jo formą. Galima sakyti, kad geležinkelis yra tarsi miesto branduolys, turintis net ir savo garbei pavadintą mokyklą, o aplink jį patį driekiasi seniausios miesto gatvelės. Tarpukario Radviliškyje gyveno beveik 7 tūkstančiai žmonių, daugelis jų dirbo prie geležinkelio. Čia sklando pasakojimai, kad nuo anglimi kūrenamų garvežių juodi būdavo ne tik žvirbliai ir sniegas, bet ir patys vietiniai gyventojai.
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, lietuvaičiams teko gerokai pakoreguoti savo atostogų planus. Ši vasara – ne tik puiki proga keliauti ir pažinti įspūdingą Lietuvos kraštovaizdį, bet ir paieškoti tarpukario modernizmo. LRT PLIUS laida „Stop juosta“ kviečia aplankyti Lietuvos geležinkelių sostinę – Radviliškį ir jo slaptus karinius objektus.
Juodi žvirbliai ir karinių paslapčių oro paštas
Pažvelgus iš viršaus į Lietuvos geležinkelių sostinę, kažkada LDK didikų Radvilų įkurtą miestą, nesunku pastebėti neįprastą jo formą. Galima sakyti, kad geležinkelis yra tarsi miesto branduolys, turintis net ir savo garbei pavadintą mokyklą, o aplink jį patį driekiasi seniausios miesto gatvelės. Tarpukario Radviliškyje gyveno beveik 7 tūkstančiai žmonių, daugelis jų dirbo prie geležinkelio. Čia sklando pasakojimai, kad nuo anglimi kūrenamų garvežių juodi būdavo ne tik žvirbliai ir sniegas, bet ir patys vietiniai gyventojai.
Radviliškis buvo didžiausias geležinkelio mazgas ne tik Lietuvoje bet ir prieš 150 metų nutiestoje Liepojos – Ukrainos – Romnų linijoje. Stotyje iš viso buvo 25 garvežiai – dešimt iš jų keleiviniai, kiti – krovininiai, gabenę produkciją į Vakarų Europą. Šiandien keturi stoties komplekso pastatai saugomi valstybės. Vienas jų – tarpukariu statytas vandens bokštas, pastatytas 1933-iaisiais. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukarinių vandentiekio bokštų Lietuvoje. Prie pat vandens bokšto stovi vietinė įdomybė – karinių paslapčių oro paštas. Geležinkelio dokumentai iš vieno miesto galo į kitą čia perduodami per 7 minutes.
Miestelis, patogus Lietuvos kariuomenei
Tarpukariu Lietuvos karinė galia buvo didesnė negu kaimynių Latvijos, Estijos ar Lenkijos. Taip pat Lietuva mažai kuo nusileido Suomijai. Šiame mieste dar ir šiandien galima atrasti unikalių, tarpukario karinių objektų. Vienas jų – Radviliškio šaulių namai. 1934 metais šauliai rinkosi iš dviejų architektūrinių projektų – kauniečio architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio ir Šiaulių miesto inžinieriaus Vlado Bitės. Nuo 1936-ųjų antrajame Šaulių namų aukšte įsikūrė Radviliškyje dislokuotų karinių dalinių karininkų ramovė.
Geležinkelio bėgių linija sekant į Radviliškio šiaurės vakarus – į taip vadinamąjį Durpyno rajoną, atsiveria dar viena maršruto stotelė – Radviliškio kareivinių kompleksas. Dabar čia įsikūręs Lietuvos Kariuomenės karinių oro pajėgų oro gynybos batalionas. Tai vienas geriausiai išlikusių tarpukario modernizmo Lietuvos kariuomenės pastatų kompleksų Lietuvoje, kurį sudaro du triaukščiai ir vienas mažesnis mūriniai pastatai. Pastatai įrengti, kaip tuomet sakydavo, „moderniškai“, su centriniu šildymu.
Slaptas karinis objektas – Linkaičių dirbtuvės
Tęsiant kelionės maršrutą geležinkelio bėgių linijomis, 12 kilometrų nuo Radviliškio prieš akis atsiveria ypač slaptas karinis objektas – Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Vieta, kur geriausi tuometiniai Lietuvos kariuomenės ginklai buvo laikomi, gaminami ir bandomi. Artilerijos dirbtuvės – vadinamasis ginklų fabrikas prie Linkaičių geležinkelio stoties pradėtos statyti Lietuvos kariuomenės ginklavimo valdybos viršininko generolo Motiejaus Pečiulionio iniciatyva. Projekto autoriai – Belgijoje mokslus baigę architektas Bronius Elzbergas ir inžinierius Vytautas Ražaitis.
Dirbtuvės pastatytos 1936-aisiais. Pasak amžininkų, jos kainavo virš 7 milijonų litų ir buvo įrengtos labai moderniškai bei net prilygo tuo metu statomoms Vakarų Europos įmonėms. Šioje, ypač slaptoje teritorijoje, iš viso yra beveik 100 pastatų: nuo dirbtuvių, badomųjų šaudyklų iki didžiausios Europoje vietinėmis durpėmis kūrenamos dujų generatorinės elektros stoties.
Tris metus veikęs karinis kompleksas okupavus sovietams buvo suniokotas, o dalis pastatų susprogdinta. 1990-aisiais, šalia likusių pastatų buvo įkurtas Lietuvos kariuomenės arsenalas, pavadintas generolo Motiejaus Pečiulionio vardu. Ši teritorija ir šiandien ypatingai slapta. Kaip atrodo ši itin slapta teritorija – išvysite LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“.