Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Labubu / dpa/picture-alliance
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Žaislų mados – ne naujiena
Pasak profesorės R. Bilbokaitės, žaislų su monstriška išvaizda manijos – nėra kažkas neįprasto, o jų poveikis priklauso nuo konteksto, kuriame jie pasirodo, bei kaip tą vertiname ir pristatome mes, suaugusieji.
„Tai nėra naujovė ar netikėta vaikų reakcija į žaislą, nes juk visose kultūrose ir visais laikotarpiais vaikai turėdavo žaislus su tam tikromis ypatybėmis. Kodėl konkretus žaislas tampa toks populiarus? Dauguma jų yra labai mieli, minkšti, pozityvūs, kaip pasakose, animaciniuose filmuose esantys personažai. O vaikų raida plati – jie nuo fantazijų pereina į realybę. Vaikams įdomu tai, ko kasdien nemato. Seniau tai buvo raganos, pinčiukai, čeburaškos – juk visada realybėje neegzistuojantys gyvūnai įdomesni nei patys žmonės“, – atkreipia dėmesį profesorė.
Labubu, anot jos, yra ryškus to pavyzdys – tai pasakų stiliaus personažas, kurio išvaizda mažai ką primena iš realaus pasaulio, dar svarbiau – jame veikia ir gėrio, ir blogio charakteristikos ir tas savybes atitinkanti išvaizda – miela ir šiurpoka tuo pat metu.
Kodėl vaikus traukia „keisti“ žaislai?
Labubu dažnai apibūdinamas kaip mielas, bet kiek šiurpus personažas. Nors parduotuvių lentynas nugulė lėlės su kraupia šypsena, didele, dantų pilna burna, su nagais ir kailiu, vis tik originaliai šis piktasis elfas yra kūrėjo pristatomas kaip gera norintis daryti personažas.
„Žaislas lyg ir mielas, bet šiurpios šypsenos. Tačiau visais laikais vaikus traukė pasakos apie laumes, raganas. Vaikų poreikis turėti pusiau negatyvius personažus yra rodiklis, kad jie nori matyti įvairias būdo savybes realybėje. Taip jie susipažįsta su pasauliu“, – pasakoja R. Bilbokaitė.
Tokie žaislai padeda vaikams lavinti emocinį raštingumą, suvokti, kad pasaulis nėra vien tik „geras“ arba „blogas“. Jie per žaidimą personažams priskiria žmogiškąsias savybes, taip mokomasi pažinti tikrąjį pasaulį.
Žaislų mados: nuo kūrybiškumo iki pavojų
Vis dėlto, žaislų mados turi ir tamsiąją pusę – ypač, kai suaugusieji skatina jų kaupimą ar beatodairišką vartojimą.
Pasak profesorės: „Suaugusieji sukurdami sąlygas maniakiškam pirkimui, skatina aistras ir azartą. Ateityje, vaikui augant ar suaugus, tai gali virsti noru veltis į azartines veiklas. Tai lyg trumpalaikio džiaugsmo kėlimas, kuris neturi išliekamos vertės“.
Ypač problematiškas yra Labubu „aklųjų dėžučių“ (angl. blind box) principas – kai vaikas perka žaislą nežinodamas, kurį variantą gaus.
„Kadangi Labubu yra žaislas-siurprizas, reikia atminti, kad žaislai neturėtų kelti ypatingai liūdnų emocijų. Pirkimas nežinant, ką gausi, pratina prie dalyvavimo loterijose, lošimuose. Kuo daugiau investuojame, tuo didesnis nusivylimas, kai gauname ne tai, ko tikimės. Taip pat tai tarsi moko vaikus sprendimo priėmimą atiduoti kažkam kitam į rankas, susitaikyti, kad tavo gyvenimo sprendimus priims tretieji asmenys. Juk gavus siurprizą niekada nežinai, ar gausi tai ko tikėjaisi, ko norėjai“, – pabrėžia profesorė.
Anot jos, tokio pobūdžio vartojimas nemoko sprendimų priėmimo, o perkelia atsakomybę į atsitiktinumą.
Tėvų vaidmuo – gyvybiškai svarbus
Galiausiai, ar verta pirkti Labubu – priklauso ne tiek nuo paties žaislo, kiek nuo tėvų požiūrio. Kaip sako R. Bilbokaitė: „Tėvai turėtų apsispręsti patys, pirkti ar nepirkti Labubu. Jei žaislas bus perkamas, reikėtų tai daryti saikingai. Mokyti, kad žaislas įsigyjamas kaip paskatinimas. Priešingu atveju, rodome pavyzdį, kad perkame dėl mados, o tai tampa gyvenimo vertybe. Nepirkite tik dėl mados – tai formuoja vaikams įsitikinimą, kad laimė yra daiktuose. Jei jie jų negali turėti, kyla nepasitenkinimas, frustracija.“
Iš esmės Labubu, kaip ir daugelis madingų žaislų, gali būti naudingas, jei jis naudojamas kaip įrankis kūrybai, žaidimui, emocijų pažinimui. Tačiau svarbu, kad pirkimo motyvai būtų apgalvoti, o ne nulemti mados ar spaudimo „turėti kaip visi“.
Tendencijos keičiasi, bet vertybių pamatai – lieka. Ir būtent nuo jų priklauso, ar žaislas taps tik trumpalaikiu daiktu, ar ilgalaike ugdymo priemone.