L. Kukuraitis: mokestiniai siūlymai neturėtų apsiriboti vien tik GPM keitimais

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

261881

Finansų ministrė Gintarė Skaistė koalicijos partneriams pradėjo pristatinėti ruošiamos mokesčių reformos gaires. Tarp šių gairių – idėja įvesti 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, jei metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių atlyginimų. Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Linas Kukuraitis teigia, kad iš principo tokį pasiūlymą ir idėją palaiko, kadangi taip būtų didinamas Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumas kurio siekiama jau ne vienoje Vyriausybėje. Visgi, pasak jo, negalima apsiriboti vien tik GPM pokyčiais.

„Lyg ir norėtųsi palaikyti, nes tai didina progresyvumą ir mums reikia progresyvesnės mokesčių sistemos. Bet tokie mokestiniai siūlymai netūrėtų baigtis apsiribojimu vien tik ties darbo užmokesčio ir pajamų mokesčio keitimais“, – ketvirtadienį Eltai teigė L. Kukuraitis.

„Jau mūsų Vyriausybėje, mes įvedinėjome mokestinį progresyvumą ir reiškiasi tas progresyvumo didinimas yra iš esmės judėjimas tinkama linkme“, – pridūrė jis.

Parlamentaras sakė, kad šiuo metu prieinamose reformos gairėse egzistuoja daug idėjų, tokių kaip ir „Sodros“ įmokų pokyčiai individualios veiklos pajamoms, kurios yra vertos palaikymo. Tuo pat metu, nežinant visų siūlomų pakeitimų yra sunku komentuoti, kadangi mokestinė pertvarka, pasak politiko „po detalę nepraeis“.

„Tas principas, kad „Sodros“ bazę išplečia į savarankiškai dirbančius, jis yra diskutuotinas apimties prasme, bet pati logika yra tinkama, nes „Sodros“ mokesčiuose yra to „gyvulių ūkio“. Lygiai tas pats yra su GPM. Tačiau sakau, kad čia yra padriki dalykai. Ir norisi, ypač kalbant apie mokesčius, matyti visumą, nes vienas mokestis nedaro esminio pokyčio. Retkarčiais gali vienas mokestis kažką pagerinti, bet visumoje reikia mąstyti apie tai, kokią vertę gauna žmonių grupė per visus mokesčius bendrai. Ir kol šio balanso nematome yra labai sunku kalbėti“, – komentavo jis.

„Nei vienas mokestinis sprendimas ir nei viena mokestinė pertvarka po detalę nepraeis, tam reikia visumos“, – tvirtino jis.
Galiausiai L. Kukuraitis paminėjo, kad šiuo metu sunku formuoti nuomonę apie ruošiamos mokesčių reformos klausimus, kadangi tiek opozicija, tiek visuomenė yra „maitinami nuogirdomis“. Jo manymu, toks informacijos trūkumas gali neigiamai atsiliepti reformos palaikymui Seime.

„Norisi rimtos diskusijos ir pristatymo. Nes po kol kas tik nuogirdomis esame tik mes ir visa visuomenė esame maitinami, kas yra jau automatiškai nukreipia neigiamai prieš visą mokesčių pertvarką kuri siūloma. Ji įgauna jau neigiamą foną“, – tvirtino L. Kukuraitis.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt