Kybartietė Raminta Bruzbartaitė kartu su mama apvažiavo Lietuvą dviračiais

Marijampolė

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

184331

Ne kukli mintis dviračiu apvažiuoti aplinkLietuvą kybartietei Ramintai Bruzbartaitei kirbėjo ne vienerius metus, todėl vieną vakarą ji nusprendė, kad dabar tam yra pats geriausias laikas. Merginos sumanymą palaikė jos mama Roma Bruzbartienė, kuri nedvejodama nusprendė keliauti kartu. Raminta sako, kad perkalbėti savo mamos ji nesistengė, tačiau prieš kelionę aiškiai įvardino savo tikslą ir leido jai pačiai nuspręsti. Nors Ramintos mamai buvo sunku palikti savo namus, tačiau kelionės tikslą pavyko pasiekti, o įspūdžiai ir nepamirštama jųdviejų kelionė atmintyje išliks dar ilgai.

Foto galerija:

Raminta, kodėl nusprendėt leistis į kelionę aplink Lietuvą?

Nėra vieno atsakymo. Vieną vakarą pagalvojau, kad dabar yra geriausias laikas susipažinti su šalimi, kurioje gimiau ir užaugau. Norėjosi išbandyti savo jėgas keliaujant dviračiu, pabūti arčiau gamtos ir, žinoma, parodyti pavyzdį, įdiegti pasitikėjimą moterims, kurios nepasiryžta keliauti vienos. Nuo šiol keliaujant svetur turėsiu ką papasakoti apie savo šalį ir užsieniečiams.

Šį sumanymą ne tik palaikė tavo mama, bet ir pasiryžo keliauti kartu su tavimi. Ar nesistengei jos atkalbėti?

Ne, bet labai aiškiai įvardinau savo kelionės tikslą ir leidau jai pačiai nuspręsti, ar ji tam bus pasiryžusi. Nors mama yra senjorė, tačiau dėl jos jėgų abejonių man tikrai nekilo. Galvojau apie tai, kaip reikės kartu gyventi vienoje palapinėje? Galbūt, ši kelionė bus puiki galimybė dar geriau pažinti vienai kitą ?

Papasakok, kaip pavyko suplanuoti savo maršrutą? Ar tareisi su mama?

Pusę maršruto jau buvau suplanavusi ir tik vėliau apie numatytus tikslus papasakojau mamai. Kitą pusę maršruto (pasitarusi su patyrusiu dviratininku) pabaigiau planuoti pirmąją kelionės dieną. Visi patarimai buvo be galo naudingi, nes šis žmogus jau yra apvažiavęs Lietuvą ir šiuo klausimu turėjo ką pasakyti. Su mama apsvarstėme likusius klausimus: dienos tempą, poilsį, nakvynę ir kt.

Tavo ir mamos kelionę aplink Lietuvą buvo galima stebėti socialinėje erdvėje. Kokius objektus aplankėte? Gal tai vyko tiesiog spontaniškai?

Viskas vyko labiau spontaniškai, nes detaliau patyrinėti kai kuriuos objektus nusprendėmė ateityje. Aplankėme įvairių miestų senamiesčius ir tuos objektus, kurie nutolę ne daugiau kaip 1-2 km nuo mūsų maršruto. Atradome iki šiol nematytus dvarus, bažnyčias, partizanų ir karo aukų kapus ir, žinoma, vandens telkinius. Viską, kuo dalinausi kelionės metu, visada galima pamatyti mano „Instagram“ paskyroje - @ramiminta

Keliavote ne automobiliu, bet dviračiais. Ar nemanai, kad tai buvo itin rizikingas sprendimas? O gal tai nebe pirmas kartas?

Nemaniau, kad tai buvo labai rizikinga. Juk tai mūsų namai! Ko namuose bijoti? (šypsosi)

Neabejoju, kad kiekvieną kartą išėjus iš namų visada kyla rizika, argi ne taip? Bet, žinoma, tiek aš, tiek mama, turėjome jau nemažai praktikos, nes dviračiais važinėjame ne vienerius metus.

Kaip pavyko pasirinkti nakvynę?

Savo nakvynę aptarėme pietų metu žvelgiant į žemėlapį ir pasižymint keletą galimų variantų prie vandens telkinių. Bet dažniausiai tai vyko tiesiog spontaniškai.

Ar skaičiavote, kiek kilometrų įveikėte?

Taip. Iš viso nuvažiavome 1400 km.

Kokie objektai, miestai ar vietos jums paliko didžiausią įspūdį?

Visų pirma, didelį įspūdį mums paliko žydinčios pievos šiaurės ir rytų Lietuvoje. Mama pamatė laukinius augalus, kuriuos Suvalkijoje teko matyti tik jaunystėje. Nustebino architektūrinio paveldo gausa ir Mažosios Lietuvos miestelių (Pagėgių, Viešvilės, Šilutės) tvarkingumas. Sužavėjo Skuodo, Joniškio, Akmenės, Lazdijų, Pasvalio miestai, „laukinio” ir išskirtinio Visagino grožis, Šiaurės rytų Lietuvos miestų paplūdymių infrastruktūra. Didelį įspūdį paliko Druskininkai, nes, norint pamatyti visą miesto dvasią, į juos be dviračio geriau net nevažiuoti. Tokios puikios dviračių takų infrastruktūros nemačiau jokiame kitame Lietuvos mieste. Ir, žinoma, nustebino sutiktų žmonių geranoriškumas bei dovanos (medus, agurkai) ir vaišės vienoje sodyboje prie Rokiškio.

Iš lankytinų objektų labiausiai įsiminė Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė). Jei nežinočiau, ko gero, nepatikėčiau, kad tokių versmių mes Lietuvoje turime. Taip pat labai išsiskyrė Viešvilės lurdas, Šilutės urbanistikos paveldas, Akmenės krašto muziejus su gausiausiomis drugelių ir fosilijų ekspozicijomis, Joniškio sinagogų kompleksas, raudonų plytų Laisvės alėja bei Pasvalio kraštas, garsėjantis smegduobių parku. Mūsų akys buvo laimingos žvelgiant į etnografines sodybas Marcinkonyse, kurios čia yra išskirtinės.

Kas kelionėje buvo sunkiausia?

Sunkiausia buvo keltis 4-5 valandą ryto arba nulipti nuo dviračio tuomet, kai nepavyksta užvažiuoti į kalną, labai vargino saulės kaitra. Skaudu buvo matyti ant kelio suvažinėtus gyvūnus ir sužeistus paukščius.

Dabar jau drąsiai galima sakyti, kad šioje kelionėje įgijai nemažai patirties. Ką rekomenduotum ir patartum tiems, kurie norėtų pasiryžti tokiai kelionei? Ką būtina turėti ir ko atsisakyti?

Rekomenduočiau mintyse susidėlioti veiksmų planą ir nepamiršti, kad viskas, ką esate suplanavę, gali pasikeiti, nes netikėtumų tikrai bus. Pasiryžusiems keliauti rekomenduočiau turėti ne tik pipirinių dujų balionėlį, nešiojamą saulės bateriją, turistinę viryklę, bet ir Lietuvos kelių žemėlapį, nedidelę vaistinėlę, įrankių komplektą (jei prireiktų pasikeisti prakiurusią dviračio padangą). Labai prireikė rankšluoščio, kurį, deja, pamiršau. Drabužių tikrai nereikės daug, o ir suknelių nebus laiko užsidėti, nes svarbu yra patogumas ir tinkama apranga pagal oro sąlygas. Patarčiau prieš pat kelionę nuvežti dviratį techninei apžiūrai ir jeigu ant jūsų dviračio nėra „ragų“, būtinai juos užsidėti (taip rankos mažiau pavargs).

Ar nekilo minčių po pirmųjų dienų kelionėje tiesiog pasitraukti?

Mama sakė, kad net praėjus savaitei laiko nuo mūsų kelionės pradžios ji netikėjo, kad paliko kaimą ir savo daržus. Pasitraukti ir grįžti vienai jai buvo kilęs noras tik tuomet, kai pykomės.

Man tokių dvejonių nekilo, nes žinojau, kad jei mama nuspręstų pasitraukti - kelionę būčiau baigusi viena.

Ar po šios kelionės rekomenduotum kitiems keliauti po savą šalį?

Taip, būtinai! Net jeigu atrodo, kad nieko naujo nebepamatysi. Juk kiekvienais metais vis kažkas pasikeičia, atsiranda naujų objektų. Keliauti ir atrasti Lietuvą yra būtina.

Kalbino Kristina Radzevičienė

Kelionės akimirkos iš asmeninio R. Bruzbartaitės archyvo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt