Kviečia į Žolines Šiauliuose: vaišins sveikais ledais

Šiauliai

Žolinė Rumšiškėse. ELTOS nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

184384

Kaip ir kasmet rugpjūčio 15 dieną Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dalyvaus Žolinės šventėje, kuri vyks VU ŠA Botanikos sode (Paitaičių g. 4) Tikimės, kad diena bus šilta, be lietaus, nes šiemet visus šventės dalyvius vaišinsime sveikesniais ledais, pagamintais iš uogų, šaldytų bananų ir kokosų grietinėlės. Lauksime visų atvykstant. Iki pasimatymo Botanikos sode.

Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Bažnyčioje šią dieną minima Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Papročiai rodo, kad ši bažnytinė šventė priglobė nemažai to paties laikotarpio ikikrikščioniškųjų papročių, susijusių su  naujuoju derliumi, augalija, rudenėjimo pradžia. Tai rodo ir liaudiškasis šventės pavadinimas - Žolinė.

Žolinė – tai metas, kai žmonės jau džiaugiasi naujo javo duona, daržo, sodo, miško gėrybėmis – pilnėja klojimai, aruodai... Tai metas, kai akys raibsta nuo darželio žolynų margumo. Reikėjo už viską atsidėkoti aukštesniosioms jėgoms, mirusiems protėviams, kurie, kaip tikėta, gali nulemti tolesnę gyvųjų gerovę. Nuo pjūties pabaigos visą savaitę tęsiasi Diedai – vaišinamasi ir aukojama vargingiems bendruomenės nariams, bažnyčios tarnams. Pastarieji privalėjo melstis už aukojančiųjų giminės mirusiuosius.

Diedams gaminama 12 patiekalų iš šiųmečio derliaus. Sukviečiami giminės, kaimynai ir linksmai vaišinamasi. Visa, kas likdavo nuo vaišių, privalu  aukoti tiems, kurie ne visada gali pasidžiaugti žemės teikiamomis gėrybėmis, bet per išskirtinę maldą geba padėkoti mirusiems artimiesiems už globą iš anapus ar palengvinti mirusiųjų dalią, jei jiems dar dievas nepaskyrė vietos. Taigi Žolinė – mirusiųjų prisiminimo ir giminių suėjimo diena. Tverečiaus gyventojai net sakydavę: Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas.

Tokius proginius suėjimus galima laikyti rudenėjimo sambariais, apie kuriuos XVI amžiuje rašė amžininkai: rudenį, kai jau visi javai nuimti ir suvežti į klojimus, rengiamos keleto kaimų šventės. Valstiečiai pagal tam tikrą ritualą aukodavo vaišėms gyvulį, kepdavo duoną: naujo derliaus miltų paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepa. Būdingiausias Žolinės paprotys, išlikęs iki mūsų laikų, - neštis į bažnyčią pašventinti augalus. Tai ir berželio, kiečio šakelės, iš kurių vėliau padarydavo kryželius ir užkišdavo už gryčios gegnės arba įstatydavo į langus, kad saugotų namus nuo perkūnijos ir ugnies. Nešdavosi įvairių darželio žolynų, vaistažolių.

Sudžiovintų žolių nuoviru girdė, smilkė namiškius nuo netikėtai užklupusios ligos, išgąsčio. Žolinės augalai naudoti ir gyvūnų smilkymui, kad šie geriau augtų. Likusius sudžiovintus žolynus dėdavo į karsto pagalvėlę, kad palengvintų mirusiojo sielai kelionę į dangų. Kaip padėkos auką Aukščiausiajam į bažnyčią pašventinti nešė visokių javų varpas, visų tų metų pirmųjų vaisių ir daržovių.

Dzūkijoje ši diena vadinama Kopūstine. Šio krašto prasta, smėlėta žemė užaugindavo gerą kopūstų derlių. Vėlyvą vasarą, rudenį valgė žalius kopūstus, žiemą – raugintus. Kopūstas buvęs šio krašto antroji duona, tikras išsigelbėjimas šeimininkėms.  Žolinę dzūkams – tai laikas, kai kopūstai darže sparčiai suka galvas. Dzūkės per Žolinę, prieš eidamos į bažnyčią, apglostydavo kiekvieną kopūsto gūžę, kad jos augtų didelės ir kietos. Mažesnę galvelę nešdavo pašventinti.

Pašventintus vaisius ir daržoves suvalgydavo visi šeimos nariai, javų grūdelius suberdavo į sėklinių grūdų aruodus, varpas sušerdavo gyvuliams. Šilalės apylinkėse pašventinti nešdavosi ir piktdagį, kurį užkasdavo aruode kad peles atgrasytų.

Prisirinkus daugiau nei reikia šventintų žolynų, jie buvo deginami, o jų pelenai išbarstomi daržuose ir soduose, kad atbaidytų kirminus, amarus ir kitus kenkėjus. Visoje Lietuvoje gerai žinomas tikėjimas, kad iki Žolinės, iki vaisių pašventinimo, motinos, kurių vaikai mirę, negalėjo valgyti šviežių vaisių, ypač obuolių. Širvintų krašte pasakojama, kad motinos, palaidojusios vaikus, vengia iki Žolinės valgyti obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų, serbentų, agrastų – visų ant medžių ir krūmų augančių uogų ar net morkų. Manyta kad jų paragavus springs vaiko vėlė – šis kąsnis sustos vaiko gerklėje. Kitos tiki, kad sulaužius pažadą neragauti šviežio vaisiaus gali mirti ir kiti jų vaikai.

Žolinė – tai paskutinio medkopio laikas. Bitutės dar skraido, renka nektarą iš paskutinių pačių ryškiausių žiedų, bet tai jau jų atsargos žiemai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt