Kuršių nerijos pakrantėse – į Raudonąją knygą įrašytas augalas

Neringa

Smiltyninė druskė. K. Dambrauskienės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Kuršių nerijos nacionalinis parkas

373024

Kuršių nerijos nacionalinis parkas džiaugiasi – šio krašto pakrantėse aptiktas itin retas augalas.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia susipažinti su retu, nykstančiu bei išskirtiniu pajūrio augalu – smiltynine druske.

Smiltyninė druskė (Salsola kali) įsikuria ten, kur daugelis augalų neišgyvena – Baltijos jūros paplūdimio zonoje. Ji pirmoji pajūrio užkariautoja – vienmetis augalas, galintis augti nederlinguose, sausuose, druskinguose smėliuose. Užuomazginių pustomų kopų buveinėse smiltyninė druskė – stipri, kaip ir kiti halofitai (druskingų vietų augalai) turi įvairių būdų sumažinti žalingą druskų poveikį bei ištverti vandens trūkumą.

Smiltyninė druskė pradeda žydėti vasarai įpusėjus. Žiedai žalsvi, neišvaizdūs ir norint juos rasti reikia pasistengti ir atidžiai augalo kerą apžiūrėti. Žinoma, tai ne paparčio žiedo ieškoti... bet pradžioje reiks pačią smiltyninę druskę surasti. Ji reta ir nykstanti rūšis šiame krašte (įrašyta į Raudonąją knygą) ir aptinkama tik Baltijos jūros paplūdimio zonoje (ar pavieniui Kuršių marių pakrantėse).

Rudenį, kai sunoks sėklos, jas išbarstys vėjas ridendamas nudžiūvusį augalo kerą. Tokiu būdu sėklos gali būti išplatinamos dideliu atstumu. Kai kuriose tautose tikėta, kad „riedantys augalai“ neša žinią iš kitų pasaulių. Vienas augalas gali išbarstyti net iki 250 000 sėklų. Tačiau šios sėklos nėra ilgaamžės – dauguma sudygsta per pirmuosius metus.

Šio augalo nykimą lemia tai, kad nyksta jam tinkamos augavietės. Apsauginiame kopagūbryje įsitvirtino invaziniai augalai (raukšlėtalapis erškėtis, muilinė guboja), marių pakrantės apaugo nendrynais.

Kai vaikščiodami pajūriu aptiksite smiltyninę druskę, atminkite, kad ši tikra išgyvenimo meistrė – tai ir priminimas apie krašto gamtinį unikalumą ir būtinybę saugoti net ir tuos augalus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, neišvaizdūs ar net nereikšmingi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt