Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Teismas / Freepik
Vytautas JončasŠaltinis: Šiaulių apygardos teismas
Praėjusią savaitę teismui kaltinamosios AB „Grigeo Klaipėda“ gynėjo prašymu parodymus davė specialistai iš Italijos ir JAV. Iš pradžių užsieniečiai proceso dalyviams pristatė žalos aplinkai vertinimą, kurį sudaro maždaug 7 tomai, atsakė į pateiktus klausimus. Pagal jų paskaičiavimus aplinkai padarytas poveikis esąs nedidelis ir nereikšmingas. Šioje apklausoje dalyvavo ir jau anksčiau apklausti Klaipėdos universiteto mokslininkai, jie šioje byloje yra pateikę aplinkai padarytos žalos tyrimo išvadas. Mokslininkai irgi turėjo klausimų specialistams iš užsienio.
Kiek anksčiau nepriklausomi specialistai teismui parodymus davė juridinio asmens, kaltinamosios AB „Grigeo Klaipėda“, gynėjo prašymu. Jie sulaukė proceso dalyvių gausių klausimų. Teismui aiškino, kokia metodologija, duomenimis, kt. vadovavosi atlikdami paskaičiavimus. Jų teigimu, bendrovės valymo įrenginiai buvę pajėgūs išvalyti didesnį kiekį nuotekų, negu nurodoma 2020 metų rugpjūčio 26 dieną byloje pateiktose įrenginių vertinimo išvadose.
Teismui parodymus davę specialistai dar per ikiteisminį tyrimą vertino AB „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginius, 2020 metų rugpjūčio 26 dieną jie šioje byloje pateikė atlikto vertinimo išvadas. Atsakydami į proceso dalyvių gausiai pateikiamus klausimus, patvirtino anksčiau pateiktas išvadas, kad valymo įrenginiai nebuvo pajėgūs išvalyti tiekiamus kiekius nuotekų, kurios ir patekdavo į aplinką. Specialistai patikino, kad šiomis išvadomis teismas gali vadovautis.
Ankstesniuose posėdžiuose teismui paaiškinimus pateikė, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie parodymus byloje davė ir išvadą pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Pagal šių specialistų pateiktą išvadą buvo paskaičiuota galima žala aplinkai ir pareikštas civilinis ieškinys. Šie specialistai patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, teigė, kad teismas šiais parodymais gali vadovautis. Siekdamas pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus, teismas nusprendė šaukti į posėdį ir apklausti specialistus, kurie šioje byloje yra pateikę skirtingus vertinimus, ataskaitas apie Kuršių marių sąsiaurio ekologinę būklę, taršą, padarytą aplinkai žalą.
Juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo prašymu teismas išklausė ir specialistų pateiktą ataskaitą dėl „galimai bendrovės išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų įtakos Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo pablogėjimo“. Šių specialistų pateikti vertinimai skiriasi nuo Aplinkos apsaugos agentūros vertinimo ataskaitos.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E. bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.