Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
© Organizatorių nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ vyrai savaitgalį tradiciniu žygiu per Kuršių marių ledą paminėjo 1270 m. Karusės ledo mūšį. Šįsyk žygis buvo su nuotykiais - klubo lyderis įlūžo į ledinį vandenį, o jo bendrai gelbėjo jo gyvybę.
„Pilsots“ klubo senbuviai ir naujokai, einantys į žygius, atrodo kaip senieji kuršiai. Apsivilkę pagal archeologinius radinius rekonstruotais vilnos drabužiais, kailiais, apsiavę odinėmis naginėmis, ginkluoti kirviais, ietimis, peiliais.
Pasak klubo „Pilsots“ lyderio Beno Šimkaus, kiekvienas žygis turi vis kitokius tikslus ir uždavinius. „Šįsyk įlūžimas buvo surežisuotas, norėjome pasitikrinti, kaip tokiu atveju elgtumėmės, ar pavyktų išsikapanoti iš eketės ar properšos naudojant tik senovinę ilgą ietį ir virves, ar įmanoma tęsti žygį su permirkusiais vilnoniais drabužiais“, - pasakojo eksperimento tikslus klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus.
an39.jpg
Taigi žygeiviai iš anksto iškirto kirviais eketę gana seklioje Kuršių marių vietoje, o Benas į ją „įkrito“ su visais drabužiais ir žygio manta. „Ietis puikiai suveikė. Ji tapo tarsi kartis, ant kurios pasiremdamas ir bendražygių padedamas gana greitai iš vandens iššokau. Tądien pūtė žvarbus vėjas, todėl oras buvo šaltesnis už vandenį. Tad kiek vėliau jau be drabužių Kuršių mariose pasišildyti įšoko ir dar vienas bendražygis“, - įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Po maudynių Benas pasikeitė į sausus tik marškinius, apsimovė draugo paskolintas sausas kelnes. Ant jų apsivilko šlapią sermėgą ir tęsė žygį dar mažiausiai aštuonis kilometrus.
an310-2.jpg
„Kadangi greitai iš vandens iššokau, sermėgos vilna nespėjo kiaurai permirkti, nors ir buvo šlapia, tačiau šilumą puikiai laikė, visai nesušalau. Jeigu su tokiais drabužiais į vandenį įkristum pakartotinai ar ilgiau jame išbūtum, permirkusi vilna taptų labai sunki ir būtų sunkiau iš vandens išsikapanoti“, - eksperimento išvadas dėstė B. Šimkus.
Iš viso „Pilsots“ žygeiviai, minėdami Karusės mūšį nužygiavo apie 20 kilometrų. „Tai nedidelis atstumas, tačiau ledu žygiuoti mūvint vien tik odines nagines nėra taip paprasta“, - juokėsi Benas.
Išsamiau apie klubo „Pilsots“ žygius skaitykite penktadienį priede „Kultūros uostas“.
Informacija
Karusės mūšis (kartais vadinamas Karusės ledo mūšiu) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mūšis su Livonijos ordino ir Danijos jungtine kariuomene ant užšalusios Baltijos jūros ledo, įvykęs 1270 vasario 16 d. ties Karuse, (Vakarų Estija). Lietuviai šiame mūšyje sustatė roges pusračiu ir pasinaudoję jomis kaip barikada, ietimis išbadė į rogių tarpus įsipainiojusius riterių žirgus, o tada ir pranašumo netekusius priešo riterius. Eiliuotosios Livonijos kronikos (XIII a. pab.) duomenimis, žuvo 52 riteriai, Livonijos ordino krašto magistras Otonas Luterbergas, danų vadas.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.