Kuriant robotus neužtenka būti vienos srities specialistu

Šiauliai

Ieva GrinienėŠaltinis: Etaplius.lt

1796

Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros docentas dr. Nerijus Ramanauskas jau ne vienus metus konstruoja robotus, su kuriais dalyvauja įvairiose varžybose. Paskutiniame tarptautiniame robotikos renginyje „Robotiada 2017“, kuris vyko Vilniuje, mini sumo robotų varžybose N. Ramanauskas laimėjo antrąją vietą, o linijos sekimo rungtyje – trečiąją. Šiuo metu ruošiasi Latvijos robotikos čempionatui, kuris vyks gegužės 6 d.

Varžybos – malonumas

Reikšmingiausiu savo laimėjimu Nerijus Ramanauskas įvardija iškovotą pirmąją vietą linijos sekimo rungtyje Taline vykusiose „Robotex 2016“ varžybose. „Linijos sekimo varžybose robotas turi kuo greičiau ir tiksliau apvažiuoti trasą, pažymėtą juoda linija. Šiose varžybose skiriamos dvi robotų kategorijos: LEGO ir profesionalų“, – pasakojo varžybų dalyvis.

O štai sumo varžybos skirstomos į mini sumo, LEGO sumo, 3 kg sumo, I-Robot sumo, Humanoid sumo ir šiose varžybose roboto tikslas – išstumti priešininką iš ringo. Pačios įspūdingiausios kovos, pasak N. Ramanausko, vyksta 3 kg sumo. „Ten robotai agresyviausi, turintys didžiausią greitį, o sukibimui didinti naudoja magnetus, kurie pritraukia robotą prie metalinio ringo“, – sakė N. Ramanauskas.

Be linijos sekimo ir sumo varžybų, robotai gali dalyvauti labirinto sprendimo, robotų futbolo, folkrace, kamuoliukų rinkimo, dronų lenktynėse, Humanoid sprinto, vandens ralio varžybose. Varžybų formatą ir kokios rungtys bus konkrečiose varžybose, pasirenka organizatoriai.

„Dažniausiai, jei rungtyje yra daug dalyvių, iš pradžių vyksta varžybos pogrupiuose (sumo) arba kvalifikacija (linijos sekimas). Iš pogrupių arba kvalifikacijos į finalinį etapą patenka tik geriausi robotai. Na, o pats finalinis etapas dažniausiai vyksta dvigubo eliminavimo sistema“, – apie varžybų eigą pasakojo N. Ramanauskas.

Pasak pašnekovo, atrankų į varžybas nėra, jose gali dalyvauti visi užsiregistravusieji. Prieš kiekvienas varžybas, susipažinus su taisyklėmis, joms reikia pritaikyti robotus, tad laukia ilgas darbas treniruojantis.

„Sėkmę lemia daugybė faktorių: roboto techniniai sprendimai, roboto galimybių ribų radimas treniruočių metu, varžovų analizavimas ir panašiai, – įsitikinęs N. Ramanauskas. – Visas sudėtingumas yra pasiruošimas varžyboms. Nieko nebepakeisi per kelias varžybų akimirkas, visi namų darbai padaryti. Pačios varžybos turi būti malonumas, pabuvimas bendraminčių būryje.“

Pagelbėja 3D spausdintuvai

Šiuo metu N. Ramanauskas ruošiasi Latvijos robotikos čempionatui, kuriam ruošia naują linijos sekimo robotą. Taip pat su Šiaulių robotikos klubo nariais konstruoja naują mini sumo prototipą ir yra atsakingas už elektronikos dalį.

Pasak N. Ramanausko, konstruojant robotus reikalingos labai įvairios žinios. „Neužtenka būti vienos srities specialistu. Tarkim, neužtenka būti vien tik programuotoju. Tuo pačiu metu reikia būti ir elektronikos, ir mechanikos, ir informatikos inžinieriumi“, – tikino pašnekovas.

Norint pradėti konstruoti robotus, visų pirma reikia išsirinkti vieną, daugiausia dvi rungtis, kuriose norima dalyvauti. Tada jau analizuojami sukurti robotai, domimasi technologijomis, kurios juose panaudotos. Siekiant suprasti, kaip vyksta darbas, pirmąjį robotą galima konstruoti atkartojant internete viešai prieinamą projektą. Vėliau, siekiant laimėjimų, reikia konstruoti robotus, pranašesnius už konkurentų.

„Konstruojant robotus labai pagelbėja 3D spausdintuvai. Jais spausdiname robotų korpusus, ratlankius. Elektronikos detales perkame iš elektronikos parduotuvių arba siunčiamės iš užsienio. Spausdinto montažo plokštes stengiamės daryti patys, o sudėtingesnes siunčiame į gamyklas, – apie robotų gamybos procesą pasakojo N. Ramanauskas. – Kalbant apie kainas, pagaminti konkurencingą linijos sekimo ar mini sumo robotą kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Na, o pagaminti 3 kg sumo robotą gali kainuoti ir kelis tūkstančius eurų.“

Aktyviai robotus konstruoti mokosi ir vaikai. Šiauliuose jie gali rinktis dviejų tipų robotikos būrelius: LEGO ir savadarbių robotų. LEGO būreliuose vaikai dažniausiai konstruoja roboto prototipą pagal parengtą projektą. Tokį prototipą jie surenka greitai – vos per vieną ar du užsiėmimus. Kiekvienas, turintis savo viziją, gali įgyvendinti ją kurdamas savo sugalvotą prototipą. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, darbas su vaikais labai individualus: robotai gali būti labai įvairūs, skirtingų kūrimo stadijų, tad visiems reikia skirtingos pagalbos.

N. Ramanausko teigimu, buityje naudojami robotai dulkių siurbliai ar robotai žoliapjovės jau nieko nebestebina. Robotai naudojami įvairiose srityse, o kiekviena jų turi savo ypatumus ir reikalavimus. Atsižvelgdami į juos, kūrėjai robotus vis tobulina gamindami išmanesnius ir efektyvesnius.

Šiaulių universiteto informacija

N. Ramanausko asmeninio archyvo nuotraukos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt