PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Birželio 7 d. 17:17

Kuriamas filmas apie Vinco Svirskio kryžius

Kėdainiai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


6057

Birželio 2 d. savivaldybėje lankėsi VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ atstovas Saulius Pučinskas, kurio tikslas – nufilmuoti rajone esančius Vinco Svirskio kryžius. VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ kartu su Šiaulių „Aušros“ muziejumi rengia filmų ciklą „Dievui ir Žmogui“ apie XIX a.–XX a. pradžią – kryždirbystės klestėjimo laiką. Vienas filmas skirtas žymiausiam XIX a. Lietuvos kryždirbiui Vincui Svirskiui.

Savivaldybės meras Saulius Grinkevičius trumpai pristatė idėją V. Svirskio kryžių stovėjimo vietose pastatyti kopijas. Toliau keliavome V. Svirskio kryžių keliais: Pakruostė, Paberžė, Surviliškis, Naujieji Bakainiai, Naujieji Lažai, Kėdainių krašto muziejus. Buvo kalbinamos Surviliškio seniūnė Vanda Petrauskienė, Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos direktorė Lolita Klečkauskienė, istorijos mokytoja Irena Vaitkevičienė, kryžiaus savininkė Morta Grinevičienė, Paberžės muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė, Krašto muziejaus muziejininkė Regina Adomaitienė.

Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Pasak menotyrininkų, Vinco Svirskio darbų neatplėši nuo jo gyvento krašto – Lietuvos vidurio lygumos peizažo, puikiųjų Nevėžio klonių, žinoma, ir nuo Kėdainių krašto. Pagrindinė kūrybos medžiaga – ąžuolas, jautriai įkomponuotas į laukų, kelių ir kryžkelių vingius. V. Svirskio kryžiai ir skulptūros atspindi gyvą, intymią paties kūrėjo dvasios sąsają su gamtos gyvenimo ritmu. Skulptorius per savo gyvenimą yra sukūręs per du šimtus kryžių, likę apie pusšimtis, trisdešimt jų yra Kėdainiuose. Dauguma Surviliškio seniūnijoje. Kryžiai labai originalūs, nepakartojami savo technika ir menine forma: skulptūra ir drožyba yra išskabtuota pačiame kryžiaus kamiene, kai kitų meistrų medžio figūrėlės būdavo prie kryžiaus atskirai pritvirtinamos arba į koplytstulpius įkeliamos, todėl pats V. Svirskis sakydavęs, kad jo šventųjų statulos niekada iš kryžiaus neiškrisiančios ir niekas jų negalėsiąs atskirai išimti. Jo kryžiai – vientisi skulptūriniai paminklai, šventųjų figūros didokos − beveik metro aukščio ir didesnės, išdėstytos įvairiai: vienoje, dviejose, o kartais ir keturiose kamieno plokštumose, kryžiai keturių, penkių metrų aukščio.

Kryždirbystė 19−20 a. pradžioje Lietuvoje turėjo didelę paklausą: ar sodybą aplankė džiaugsmas, ar sielvartas buvo kviečiamas meistras, kuris turėdavo pažymėti, įprasminti žmogaus svarbius gyvenimo puslapius.